Penktadienį Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam pirmą kartą po 40 metų eksportuoti amerikietišką naftos žaliavą, taip palaikydami naftos pramonės pusę šiuo metu vykstančioje titanų kovoje su žaliaisiais dėl Keystone XL naftotiekio projekto.
Nepaisant 261-159 balsavimo rezultato, naftos pramonei vis labiau priešinasi aplinkosaugos organizacijos, kurios septynerius metus neleido normaliai iš vietos pajudėti Keystone projektui. Jiems opoziciją sudaro ir Baltieji rūmai bei tokie svarbūs demokratai kaip Hillary Clinton, tačiau šįkart naftos pramonės rėmėjai mano, kad pergalė bus jų rankose.
Argumentai už ir prieš naftos žaliavos eksportą yra labai panašūs į tuos, kurie skamba debatuose dėl minėto Kanados-Teksaso naftotiekio. Abiem atvejais, respublikonai sako, kad tai padėtų kurti šalyje darbo vietas, padidintų nacionalinį saugumą ir sumažintų tokių varžovų kaip Rusija įtaką. Žalieji tikina, kad tai paskatintų taršą didinančią naftos pramonę ir pakenktų kovai su klimato kaita.
Eksporto šalininkai draudimą vadina pasenusiu trūkumo mentaliteto persmelkto 8 dešimtmečio reliktu, netinkamu erai, kai hidraulinio skaldymo bumas pavertė JAV viena stambiausių naftos gamintojų pasaulyje. Tačiau kol kas jiems trūksta 60 balsų, kurie leistų apeiti bet kokius trukdžius Senate.
Priešingai nei prieš Keystone nukreiptos kampanijos atveju, žalieji šiuo atveju lėčiau mobilizavo pajėgas, tačiau dabar jų pastangos jau įgauna pagreitį (čia ir vėl vienu pagrindinių smuikų groja klimato kaitos aktyvistas, pasipriešinimo Keystone projektui krikštatėvis Billas McKibbenas). Prieš kongresmeno iš Teksaso Joe Bartono įstatymo projektą pasisakė prezidentas Barackas Obama ir Hillary Clinton (prieš tai ji pasisakė prieš naftos gręžinius Arktyje, iš karto po to – kad nepritaria Keystone tiesimui; šie jos pasisakymai sulaukė karšto pritarimo demokratų partijos žaliųjų atšakoje).
Tačiau net ir Obama su Clinton nėra prieš bet kokį eksporto apribojimų naikinimą. Baltieji rūmai yra sakę, kad Komercijos departamentas turėtų gerai apsvarstyti įvairias eksporto galimybes, o Clinton yra sakiusi, kad galėtų palaikyti naftos eksportą, jei tai būtų „dalis platesnio energetikos plano, kuriame būtų numatomi įvairūs naftos ir gamtinių dujų pramonės apribojimai“.
Kokios būtų tokio energetikos plano sąlygos nėra aišku, tačiau pirmasis pasiūlymas jau pateiktas: Nacionalinės laukinės gamtos federacijos prezidentas Collinas O’Mara praėjusį mėnesį pasiūlė apribojimų ir taisyklių paketą, kurių aplinkosaugininkai galėtų reikalauti mainais už panaikintą draudimą eksportuoti naftą. Tarp pasiūlymų yra naujos naftos pramonės veiklos nuostatos ir platesnio masto švarios energijos mokesčių kreditai. Tačiau kita žaliųjų pusė tikina esą pasiruošusi kovoti iki galo ir jokia kaina neleisti atnaujinti leidimo eksportuoti naftą. Jie tikisi, kad Senato demokratai užkirs kelią šio įstatymo įsigaliojimui.
Nuosaikiųjų Senato demokratų, kurie tikėtinai galėtų palaikyti respublikonų iniciatyvą atnaujinti eksportą, skaičius yra žymiai mažesnis nei buvo Keystone mūšyje, kai Kongresas priėmė naftotiekio tiesimo įstatymą, kurį vasarį vetavo prezidentas Obama. Heidi Heitkamp iš Šiaurės Dakotos ir Joe Manchinas iš Vakarų Virdžinijos yra vieninteliai Senato demokratai, kurie paskelbė apie savo paramą eksporto įstatymui, o Markas Warneris (Virdžinija), Michaelas Bennetas (Koloradas) ir Angusas Kingas (nepriklausomas kongresmenas iš Meino) yra laikomi lemiančiais balsais, kaip ir Keystone balsavimo atveju.
Kai Kongresas 8 dešimtmetyje įvedė draudimą eksportuoti naftos žaliavas, tai įvyko dėl trūkumo baimės po arabų naftos embargo. Dabar, kai pasaulis maudosi pigios naftos pertekliuje, JAV naftos gamintojai siekia rasti naujų rinkų užsienyje. Krentančios naftos kainos taip pat sumažino pavojų (nors jo visiškai ir nepanaikino), kad įstatymų leidėjai, davę pradžią eksportui, privalės prisiimti kaltę už degalinėse išaugusias kainas.
Žinoma, eksporto šalininkai nepamiršta dar vieno labai svarbaus argumento, panašaus į naudotą Keystone atveju: saugi JAV ir Kanados padėtis naftos rinkoje (ir pakankamas jos tiekimas namuose) apsaugo Ameriką ir jos sąjungininkes nuo pavojų, įskaitant Rusijos agresiją Ukrainoje ir artėjantį Irano grįžimą į pasaulinę naftos rinką.
Pats svarbiausias dalykas, kuris pasitarnauja eksporto šalininkams: Keystone naftotiekis buvo apčiuopiamas, multimilijardinis tikslas, kurį buvo lengva demonizuoti protesto plakate ar reklamoje, o eksportas toks nėra.
„Keystone atveju, atsakymas buvo tik „taip“ arba „ne“. Eksportas turi daug niuansų ir aspektų“, – sako respublikonų energetikos lobistas Mike’as McKenna.
