Rusijos mokslininkai ekshumavo paskutiniojo šalies caro ir jo šeimos palaikus, kad iš naujo ištyrinėtų Romanovų šeimai 1918 m. įvykdytų žmogžudysčių aplinkybes. DNR pavyzdžiai buvo paimti iš caro Nikolajaus II, jo žmonos Aleksandros bei 1881-aisiais nužudyto Nikolajaus senelio Aleksandro II krauju suteptos uniformos. Jis buvo nužudytas bombos, mestos per tų metų „Liaudies valios“ revoliuciją, ir palaidotas savo karinėje uniformoje Petro ir Pauliaus katedroje Sankt Peterburge.
Romanovų šeimos nariai, kurie buvo nužudyti sukilusių bolševikų, taip pat yra palaidoti toje Sankt Peterburgo katedroje. Rusijos stačiatikių Ortodoksų bažnyčia pageidauja, kad palaikai būtų pakartotinai patikrinti siekiant patvirtinti ryšius su kitais galimais jų giminaičiais, kurių palaikai yra palaidoti kitose vietose.
Ilgai nagrinėta žmogžudysčių byla buvo baigta 1998-aisiais, kai DNR testai patvirtino masinėje kapavietėje 1991 m. Uralo kalnuose rastų Romanovų giminės palaikų autentiškumą.
Šūvių kruša
I pasaulinio karo metu, 1917 m., carui Nikolajui II buvo įteiktas sukilusių bolševikų ultimatumas – atsisakyti sosto arba rizikuoti pilietiniu karu. Caras, norėdamas apsaugoti šeimą nuo karo baisumų, sutiko tai padaryti. Šis jo pasišventimas galiausiai tapo jiems lemtingu.
Imperatoriškajai šeimai buvo paskirtas namų areštas jų namuose Carskoje Selo, o komunistai bolševikai greitai nuvertė laikinąją vyriausybę. 1918 m. naujasis Rusijos vadovas Vladimiras Leninas įsakė šeimą perkelti į Jekaterinburgą. Caras Nikolajus II, jo žmona Aleksandra ir jų keturios dukterys – caraitės Anastazija, Marija, Olga ir Tatjana – bei vienintelis sūnus caraitis Aleksejus ir keturi karališkosios svitos nariai tais pačiais metais buvo nužudyti tų namų rūsyje.
Naktį iš liepos 16-tos į 17-tą, tuoj po vidurnakčio, jie buvo išrikiuoti neva fotografuotis šeimos nuotraukai, o tada bolševikai sušaudė beginklius žmones šūvių kruša, skelbia įvykį regėjusių liudytojų pasakojimai. Tie, kurie mirė ne iš karto, buvo be gailesčio pribaigti durtuvais.
Tačiau jau moderniais laikais atlikti DNR testai neįtikino kai kurių Rusijos Ortodoksų bažnyčios narių, kadangi dviejų imperatoriškosios šeimos narių – caraičio Aleksejaus ir caraitės Marijos – palaikai buvo rasti tik 2007 m., skirtingose Uralo kalnų vietose. Valstybinis Tyrimų komitetas pranešė, jog būtina atlikti naujas patikras, kad būtų galutinai nustatyti tų palaikų autentiškumą.
Rusija planuoja perlaidoti Aleksejų ir Mariją šalia jų likusios šeimos Sankt Peterburgo Petro ir Pauliaus katedroje. Tačiau, kad tai būtų galima padaryti, Bažnyčia privalo būti absoliučiai tikra dėl palaikų autentiškumo.
Paskelbti šventaisiais
Karališkoji pora ir trys jų dukterys buvo oficialiai perlaidoti katedroje 1998 m. liepos 17-ąją – per 80-ąsias jų sušaudymo metines. Visi jie 2000-aisiais Rusijos Ortodoksų bažnyčios buvo paskelbti šventaisiais. Manoma, kad Aleksejus ir Marija taip pat greičiausiai bus kanonizuoti prieš 100-ąsias tragedijos metines 2018-aisiais. Jų palaikai šiuo metu yra saugomi Rusijos valstybiniuose archyvuose.
Naujųjų tyrimų metu taip pat bus paimti Jeruzalėje palaidotos Aleksandros sesers Elžbietos Fiodorovnos palaikų mėginiai. Tik dabar Rusijos mokslininkams buvo suteikta prieiga prie jų.
Taip pat bus išnagrinėti dokumentai iš taip vadinamo šeimos nužudymo 1918 m „Baltųjų sargybinių tyrimo“. Šie dokumentai į dienos šviesą iškilo per pastaruosius keletą metų.
Nužudytųjų Romanovų giminaitės, kunigaikštytės ir pretendentės į nefunkcionuojantį Rusijos sostą Marijos Vladimirovnos, advokatas žiniasklaidai sakė, jog ji palaiko naujuosius tyrimus. Marija Vladimirovna yra Rusijos imperatoriaus Aleksandro II vyriškosios linijos proproanūkė.
Germanas Lukianovas sakė, jog „byloje buvo išaiškinti ne visi imperatoriškosios šeimos nužudymo aspektai, ir ne į visus Rusijos Ortodoksų bažnyčios klausimus buvo aiškiai ir pilnai atsakyta“.
„Kunigaikštytė tikisi, kad Jekaterinburgo palaikų ištyrimas bus atliktas moksliškai. (...) Šioje byloje privalo būti atskleista tiesa ir atsakytas atsakymas į pagrindinį klausimą: kam priklauso tie palaikai?“, – sakė jis.
