Suomija turi didelę ekonominę problemą. Nedarbo lygis šalyje yra aukštas, o ekonominis augimas – žemas. Trečiąjį 2015 m. ketvirtį ji netgi tapo prasčiausia Europos ekonomika, kas yra tikras pasiekimas turint omenyje pastaraisiais metais smarkiai stagnuojantį augimą visoje Europos Sąjungoje.
Dabar, ieškodama sprendimo būdų, Suomija svarsto idėją kiekvieną mėnesį tūkstančiams savo piliečių išmokėti po nemažą sumą grynųjų pinigų, vadindama tai „universalia bazinio atlyginimo schema“. Universalus bazinis atlyginimas (UBA) yra būtent tai, apie ką galvojate – vyriausybė visiems išmoka tam tikrą sumą pinigų, kurios pakaktų išgyventi, bet vargiai užtektų kam nors kitam. Nors UBA sistema dar niekada nebuvo realizuota plačiu mastu, ši teorija turi šalininkų tiek tarp liberalų, tiek tarp konservatorių, o Olandijos mieste Utrechte jau vyksta tokios sistemos išbandymas.
Preliminarūs tyrimai rodo, kad pinigų mokėjimas žmonėms iš esmės nesustabdo jų nuo darbo paieškų. Indijoje 2010 m. pradėta tokia programa parodė, kad tie žmonės, kurie gavo vyriausybės išmokas, pademonstravo didesnį verslumą nei tie, kurie jų negavo. Rezultatai rodo, kad UBA gali paskatinti žmones būti kūrybingesniais ir labiau rizikuoti, nes jie neturi skirti visos savo energijos, kad apmokėtų sąskaitas.
Tačiau realizavimas to, kas teoriškai yra labai paprasta idėja, yra sudėtingesnis nei atrodo. Kyla labai daug klausimų - ar labai turtingi žmonės turėtų gauti išmokas? O kaipgi vaikai? Senoliai? Ar šeimos su vaikais turėtų gauti daugiau nei vienišiai? O kaipgi tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ar turi fizinę negalią? Dar daugiau, kaip apibrėžti tą „visi“? Visi piliečiai? Visi gyventojai?
Taigi nors Suomija atrodo rimtai svarstanti bazinio atlyginimo planą, šalis dar nėra apsisprendusi, kaip tiksliai jį vykdyti. Vyriausybė šalies socialinio draudimo institucijai „Kela“ jau skyrė €20 mlrd. (apie $22 mlrd.) atlikti tam tikrus UBA eksperimentus 2017-2019 m. laikotarpiu, kuriuos atliks Olli Kangas, „Kela“ tyrimų vadovas. Kol kas nėra jokio specifinio plano, kaip atrodys ta iniciatyva, tačiau jos tikslas yra „reformuoti dabartinę socialinę politiką, kad ji geriau atitiktų visuomeninius pokyčius, panaikintų įdarbinimo trukdžius ir sumažintų biurokratiją“, rašoma ataskaitoje, kurią parašė Kangas. 69 proc. suomių palaiko tam tikrą bazinio atlyginimo formą, taip pat skelbiama ataskaitoje.
Tuo tarpu konservatoriai UBA laiko labai paprasta sistema: tiesiog duokite visiems pinigų, kurie pakeis vyriausybines pašalpas. Žinoma, tai nepaprastai supaprastintų vyriausybės vaidmenį socialinėje sferoje – „tiesiog nusiųsime čekį kiekvienam“. Kalbant ekonomiškai, tokiu būdu vyriausybė sukuria „uždarbio grindis“, arba minimalų uždarbį kiekvienam šalies gyventojui, ir leidžia rinkai veikti remiantis tuo pagrindu. Galima pažymėti, kad du moderniosios konservatyviosios ekonomikos pradininkai, Friedrichas Hayekas ir Miltonas Friedmanas, šią idėją palaikė. Na, o liberalų tarpe yra kur kas daugiau palaikymo pinigų mokėjimo vargšams planui, ir kur kas daugiau atsargumo svarstant, ar reikėtų atsisakyti kitų išmokų.
Vyriausybės pašalpos, ypatingai medikamentų kompensavimas, ne tik padeda žmonėms apmokėti savo sąskaitas, tvirtina Joshas Bivensas, kairiojo krašto Ekonominės politikos instituto tyrimų ir politikos direktorius. Vyriausybė, per tokias išmokų sistemas kaip „Medicare“, tampa „atsveriančia jėga tiekėjų rinkoje“, teigia Bivensas, o tai gali padėti išlaikyti bent šiek tiek žemesnes kainas visame sveikatos priežiūros sektoriuje.
O kur dar susirūpinimas dėl to, kaip derėtų identifikuoti tuos, kuriems išties reikia daugiausia paramos, jeigu bus panaikinta vyriausybinių pašalpų sistema.
„Su tomis pašalpomis yra daugybė problemų, bet iš esmės jos gana gerai atlieka savo darbą, - sako Bivensas. T.y. dauguma tų pašalpų tikrai nukeliauja skurstantiems. - Įvedus labai nelanksčią UBA sistemą, gerai uždirbantys žmonės galimai gautų daugiau pinigų negu jiems tikrai reikia, o štai bedarbiai, senoliai, neįgalieji ir vieniši tėvai galimai gautų pernelyg mažai.“
Tačiau kol kas mes galime tik spėlioti, ar toks socialinės gerovės planas pasitvirtintų – bazinio atlyginimo sistema vis dar nėra plačiai išbandyta, kaip tai dabar norėtų padaryti Suomija. Bet jeigu Suomija nuspręs tai padaryti, jos kelią labai atidžiai stebės ekonomistai ir politikai iš viso pasaulio.
