Apklausa po apklausos rodo, kad rinkėjai ir toliau išskiria šalies ekonomiką kaip jiems didžiausią nerimą keliantį rūpestį. Pavyzdžiui, Pew tyrimų centras dar liepos mėnesį paskelbė, kad net 84 proc. užsiregistravusių rinkėjų laiko ekonomiką jiems „labai svarbiu“ klausimu apsisprendžiant, už ką atiduoti balsą prezidento rinkimuose.
Visuomenės susirūpinimas nesvetimas ir Amerikos verslo lyderiams. Ekonomika jau pernelyg ilgą laiką nerealizuoja savo potencialo.
Šį trečiadienį „Business Roundtable“ paviešino savo trečiojo ketvirčio 2016 m. Kompanijų vadovų ekonominių prognozių apžvalgą, ir jos rezultatai yra smarkiai nuviliantys. Didžiausių kompanijų vadovai prognozuoja, kad, per ateinančius šešis mėnesius, jų produktų pardavimai kris, kapitalo išlaidos ir toliau liks kažkur antrame plane, o daugiau darbuotojų samdoma nebus. Jie taip pat 2016-iems metams žada tik 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą – panašiai tiek šiems metams žada ir ekonomistai.
Tokie augimo skaičiai yra nepriimtini. JAV ekonomika ir toliau yra įstrigusi porecesinėje depresijoje, o BVP augimas yra kur kas žemesnis negu turėtų būti praėjus visai eilei metų po 2009-ųjų viduryje smogusios Didžiosios recesijos.
Įspūdinga tai, kad Vašingtonas leidžia tokiai stagnuojančiai ekonomikai vilktis gale nesiimdamas jokių reikšmingų, ilgalaikių augimo skatinimo priemonių. Deja, kandidatai į prezidentus taip pat nėra pateikę jokių detalių planų, galinčių paskatinti stipresnį ekonominį augimą, kad kiekvienas žmogus galėtų apmokėti savo sąskaitas, išleisti vaikus į mokyklą, bei sukurti tvirtas bendruomenes.
Abiejų partijų lyderiai yra viešai pasakę, kad Amerikos mokesčių sistemą būtina pertvarkyti. Paskutinį kartą atnaujinta prieš 30 metų, 1986 m., dabar JAV mokestinė sistema yra atsilikusi nuo kitų išsivysčiusių šalių tiek pagal mokesčių lygius, tiek pagal tai, kaip yra apmokestinamas kompanijų iš užsienio gautas pelnas. Visos kitos išsivysčiusios šalys yra pakeitusios savo mokesčių sistemas, siekdamos pritraukti daugiau investicijų ir efektyviai konkuruoti globalinėje rinkoje.
Vietoje to, kad tą problemą spręstume, mes stovime vietoje. JAV iždo departamentas svarsto galimybę apkrauti JAV veikiančias kompanijas naujomis mokestinėmis taisyklėmis, kurios apribotų jų galimybes skolinti ar pervesti lėšas tarp savo subsidinių kompanijų.
JAV ekonomika ir toliau yra įstrigusi porecesinėje depresijoje, o BVP augimas yra kur kas žemesnis negu turėtų būti praėjus visai eilei metų po 2009-ųjų viduryje smogusios Didžiosios recesijos.
Kongresas ir Baltųjų rūmų administracija turi galios – ir pareigą – atnaujinti JAV mokesčių įstatymus iki XXI amžiaus standartų, tokiu būdu atnešant naudos JAV kompanijoms, darbuotojams ir visiems mokesčių mokėtojams. Tačiau vietoje to situaciją jau pernelyg ilgai valdo pasyvumas ir neveiksnumas.
Lygiai taip pat, Kongresas ir Baltųjų rūmų administracija turi galios patvirtinti Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutartį, kas praplėstų rinką JAV eksportuotojams ir tuo pačiu sustiprintų Jungtinių Valstijų įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Šis susitarimas yra kur kas daugiau nei vien tik laisvosios prekybos sutartis. Tai yra globalinės ekonomikos ir saugumo ryšių sustiprinimo priemonė sparčiausiai besivystančioje pasaulio dalyje.
Jau daugiau nei dešimtmetį Pew tyrimų centro atliekamos apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių palaiko tarptautinės prekybos plėtrą. Nenuostabu: tarptautinė prekyba ir investicijos skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą kiekvienoje valstijoje, ir dabar yra atsakinga už maždaug 41 mln. amerikiečių darbo vietų, paprastai apmokamų geriau nei vidutiniu atlyginimu. Su prekyba siejamas įdarbinimo lygis JAV 2004-2014 m. augo tris su puse karto greičiau nei bendras įdarbinimo lygis JAV.
Nepaisant to, kandidatai į prezidentus iš dviejų pagrindinių politinių partijų spjauna į prekybos plėtrą ir atsiribojo nuo Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutarties. Atsukti nugarą prekybai yra tas pats, kas atsukti ją galimybėms ir ekonominiam augimui, kurio taip reikia šiai šaliai.
Mes, verslo lyderiai Amerikoje, taip pat žinome, kad, ekonomikai keičiantis, mes privalome padėti adaptuotis darbo jėgai. Mūsų pareiga yra padėti apmokyti dabartinius ir būsimus darbuotojus pasinaudoti naujomis galimybėmis, jeigu šalis nori sutelkti dėmesį į ekonominį augimą.
Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton savo pirmuosiuose prezidentiniuose debatuose susitinka pirmadienį, rugsėjo 26 dieną. Debatų formatas juos pakvies padiskutuoti šešiomis „svarbiomis temomis“. Tegul ekonominis augimas būna tema numeris vienas. Jungtinės Valstijos gali nuvesti pasaulį į globalinio atsigavimo laikotarpį tik tada, jei mūsų išrinktieji lyderiai pavers ekonomiką pagrindine 2016 m. prezidentinių rinkimų tema.
Nuotraukoje: Prezidentas Obama susitikime su JAV verslo lyderiais
Johnas Engleris, didžiųjų JAV kompanijų vadovų asociacijos „Business Roundtable“ prezidentas
