Per pandemiją, Ilinojuje užfiksuota 27 % procentais išaugęs mirčių skaičius. Pagrindinė to priežastis – dvi COVID-19 bangos. Pirmoji banga nuvilnijo praėjusį pavasarį, kai COVID-19 nusinešė tūkstančius Ilinojaus gyventojų gyvybių. Antroji, dar nuožmesnė banga nusirito rudenį ir žiemą.
Per visą tą laiką Ilinojui, ne taip kaip kai kurioms kitoms valstijoms, pavyko išvengti perpildytų ligoninių. Tačiau naujausia pandemijos mirčių analizė rodo, kad dvi pandemijos bangos valstijoje nusinešė itin daug gyvybių.
Federalinė papildomų mirčių (t.y., kiek daugiau žmonių mirė nei įprastai per tą patį laikotarpį) statistika rodo, kad Ilinojus patenka tarp 10 labiausiai nukentėjusių valstijų (įskaitant Kolumbijos apygardą) per 10 mėnesių laikotarpį nuo kovo iki gruodžio.
Ilinojuje nuo praėjusių metų kovo 1-osios iki šių metų sausio 2-osios mirė beveik 111 tūkstančių žmonių, rodo Ligų kontrolės ir prevencijos centrų statistika. Tai yra 27 % daugiau nei 2015-2019 metų vidurkis, kuris per tą patį 44 savaičių laikotarpį siekia apie 87 tūkstančius mirčių. 27 % išaugęs mirčių skaičius Ilinojuje lenkia visas kaimynines valstijas 4-9 procentiniais punktais.
Ilinojus dėl savo mirčių skaičiaus niekada nebuvo atsidūręs nacionalinės žiniasklaidos akiratyje. Pavasarinė banga mūsų valstijoje buvo gerokai mažesnė nei Niujorke, o vasarą ir rudenį bangoms stiprėjant kitose šalies vietose, dėmesys nukrypo į perpildytas ligonines Teksase, Nevadoje ir kitose valstijose.
Ilinojuje ligoninių perpildymo problemos praktiškai nebuvo. Tai kodėl tada mūsų valstijos mirčių skaičius išaugimas yra tarp didžiausių šalyje? Iš federalinės statistikos galima matyti, kad Ilinojus, skirtingai nuo daugelio kitų vietų, pergyveno ne vieną, o dvi ryškias pandemijos bangas, o ir laikotarpiu tarp jų, mirčių skaičius vis tiek buvo didesnis nei įprastai.
Ilinojus buvo viena iš vos kelių valstijų, smarkiai nukentėjusių praėjusį pavasarį, tačiau, žinoma, visas dėmesys nukrypo į Niujorką, kur vieną balandžio savaitę buvo užfiksuotas 7,5 karto didesnis nei įprastas mirčių skaičius. Ilinojuje pavasarinė banga nė iš tolo nebuvo tokia žiauri. Pačią „mirtiniausią“ savaitę užfiksuota 53 % daugiau mirčių nei įprastai. Pandemija labiausiai paveikė Čikagą, kur kelios ligoninės atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Rudeninė banga pareikalavo dar daugiau aukų: mirčių skaičius nuo lapkričio vidurio iki gruodžio vidurio buvo 50 % – 60 % didesnis už vidurkį. Ši banga buvo platesnio masto, nusirito per visą valstiją ir sudarė dar didesnį spaudimą ligoninėms bei sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams.
Vasarą pandemija atrodė gerokai „aprimusi“, tačiau ir šis laikotarpis valstijai atnešė daugiau mirčių nei įprastai. Nė vieną savaitę mirčių skaičius nebuvo mažesnis už vidurkį. Per pačią „geriausią“ savaitę rugsėjo viduryje mirčių skaičius Ilinojuje buvo 7 % didesnis už vidurkį, tačiau daugumą savaičių jis laikėsi 10 % – 15 % diapazone. Taip nematomai ir palengva Ilinojus pateko tarp didžiausią mirtingumą užfiksavusių valstijų.
Tačiau virusas atsakingas ne už visas papildomas mirtis. Kiekvienas 5 užfiksuotas mirtis nuo COVID-19 Ilinojuje lydėjo dar 2 papildomos mirtys, t.y., dar 6 880 mirčių daugiau nei įprastas statistinis vidurkis. Pasak tyrėjų, kai kuriais atvejais tai buvo nediagnozuoti koronaviruso atvejai. Tačiau labai tikėtina, kad tarp jų yra nemažai atvejų, kai nuo lėtinių negalavimų kenčiantys pacientai vengė kreiptis į medikus per pandemiją ar siekė medicininės pagalvos, tačiau jos nesulaukė. Daugelis sveikatos priežiūros paslaugų buvo apribotos, o be to, nereikia būti dideliu ekspertu, jog suprastum, kad daugeliu atvejų, telemedicina negali pakeisti realaus apsilankymo gydytojo kabinete.
Statistika taip pat patvirtina tai, ką ekspertai jau buvo pastebėję: nuo pandemijos daugiausiai mirė vyresnio amžiaus žmonės, o taip pat juodaodžiai ir lotynoamerikiečiai. Didesnis mirtingumas buvo ir tarp jaunesnių žmonių, kas atitiko istorijas apie užsikrėtusius ir mirusius būtinųjų paslaugų ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus.
