Prieš pradėdami analizuoti konfliktą, kuris neva mezgasi tarp mūsų gubernatoriaus ir mero, pirmiausia prisiminkime, kad iš tiesų jiedu yra bičiuliai. Jie yra drauge atostogavę, drauge ragavę labai brangaus vyno, vienas netgi padėjo kitam užsidirbti pirmąjį milijoną.
Būtent gubernatorius Rauneris padėjo merui Emanueliui tapti milijonieriumi. Tai įvyko 2001-aisiais, kai Rauneris nusamdė Emanuelį, kad šis padėtų sudaryti sutartį, pagal kurią Raunerio privataus kapitalo bendrovė nusipirko namų signalizacijų gamintoją „SecurityLink“ iš galiūnės „SBC Communication“ už maždaug $500 milijonų – vien tam, kad iš karto parduotų už maždaug $1 milijardą. Už $500 milijonų pelną galima įsigyti labai daug brangaus vyno. Tiesa, jei jau palietėm tą temą, reikia pasakyti, kad tuometinis SBC prezidentas buvo Williamas Daley, mero Daley brolis. Akivaizdu, kad kai kalba pasisuka apie pinigų darymą, Rauneriui demokratai visai prie širdies.
Šis verslo reikalas vyko tuo metu, kai meras Emanuelis turėjo 3 metų pauzę tarp valstybinių pareigų ir tam laikui tapo investiciniu bankininku. Galime tik spėlioti, kokios šiandien būtų jo pažiūros, jei jis tuos metus būtų praleidęs dirbdamas kokį nors visuomenei naudingą (pvz., mokytojo), o ne tą visuomenę išnaudojantį darbą.
Taigi, kaip jau minėta, Emanuelis ir Rauneris pastaruoju metu konfliktuoja – ar bent jau tai mums turėjo įrodyti keistas įvykis, kurį gubernatorius sukėlė Paulina gatvės mėsos turguje, esančiame maždaug už mylios mero namų šiaurinėje miesto dalyje. Oficialus gubernatoriaus tikslas buvo pakalbėti apie būtinybę valdžiai mažiau reguliuoti prekybos alkoholiu licencijas (ne visai pats aktualiausias klausimas šiandien), tačiau tikrasis tikslas buvo suburti žurnalistus, kad šie stebėtų, kaip gubernatorius laiko „negyvą žuvį“ (šiuo atveju – brangų tuno gabalą) ir kritikuoja merą už jo keliamus nuosavybės mokesčius ir vadina jį „dar vienu mokesčius didinančiu ir lėšas švaistančiu politiku, kuris už savo klaidas nori kaltinti kitus“. Rauneris sakė, kad žuvį nusiųs merui - tai nevykęs bandymas pasijuokti iš to, kaip Rahmas Emanuelis prieš kelis metus nusiuntė negyvą žuvį apklausų rengėjui, ant kurio buvo supykęs; tas įvykis savo ruožtu buvo nevykęs puikios scenos iš „Krikštatėvio“ – kai Maiklas Korleonė gauna į laikraštį suvyniotą negyvą žuvį kaip žinią, kad jo bendras Luka Brasis „miega su žuvimis“ – pamėgdžiojimas.
„Gubernatoriui ir jo administracijai galiu pasakyti tik tiek: biudžetas vėluoja 120 dienų, neapmokėtos sąskaitos siekia $6 milijardus ir ta suma vis auga. Baikit prasivardžiuoti ir dirbkit savo darbą“, – žurnalistams gubernatoriaus poelgį komentavo meras.
Tad kodėl visi politikos apžvalgininkai ir analitikai, patys politikai ir lobistai bei kiti arti valdžios esantys asmenys netiki, kad šis konfliktas yra tikras ir rimtas? Kaip puikiai žinote, Rauneris yra įsitraukęs į nuožmią kovą su valstijos demokratais – tiksliau sakant, Atstovų rūmų pirmininku Michaelu Madiganu. Rauneris tikina, kad jis biudžeto nepatvirtins tol, kol Madiganas nesutiks atimti kolektyvinio derėjimosi teisių iš daugumos profsąjungų. Kol nėra biudžeto, tol valstija neturi pakankamai pinigų, kuriuos reikia skirti pelno nesiekiantiems socialinių paslaugų tiekėjams, tokiems kaip dienos priežiūros centrai, Alzheimerio ligonių slaugos paslaugos ir t.t. Taip jau nutiko, kad šio konflikto įkaitais tapo patys pažeidžiamiausi. Kad nukreiptų dėmesį nuo šių problemų, Rauneris aktyviai kritikuoja su fiskaliniais iššūkiais nesusitvarkančius demokratus (kurių rate dabar atsidūrė ir Emanuelis), kad visiems rinkėjams būtų aišku, kas dėl susiklosčiusios situacijos yra kaltas.
Meras beveik visą laiką šią kovą stebėjo iš šono, lyg ji vyktų ne jo valstijoje. Savo nuomonę jis išreiškia tik tada, kai nori pabrėžti, kiek problemų turi valstija, lyginant su jo puikiai valdoma Čikaga. Tačiau dabar jam yra naudinga, kad Rauneris jį kritikuoja. Tokiu būdu jis turės kam suversti kaltę, jei bankrutuos Čikagos valstybinių mokyklų sistema. Šiuo metu CPS biudžeto subalansavimui merui reikia maždaug $480 milijonų valstijos paramos, kurios Rauneris žada neduoti. Kai ateis laikas rimtiems apkarpymams, meras pirštu rodys į Springfildą.
O realybėje, mes nenustebtume, jei jie kartu sušlamštė tą tuno kepsnį vakarienei, užsigerdami brangiu vynu.
