Šiandien kalbant apie išeivijos archyvų padėtį ir ateitį, klausimų yra daugiau nei atsakymų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad archyvai, kuriuose saugoma įvairi archyvinė medžiaga, nereikalauja kažkokio ypatingo mūsų visų rūpesčio. Tačiau pagalvojus ir įsigilinus, kad tuose archyvuose saugomi unikalūs, originalūs dokumentai, nuotraukos, įrašai, kurių nerasite niekur kitur, imi suvokti, kad šie archyvai atlieka ir autentiškumo patvirtinimo funkciją – čia saugoma atmintis, galimybė suprasti savo ištakas ir nuolat prie jų sugrįžti. Suvokus tai, kyla klausimas – kas vis dėlto turi prisiimti atsakomybę už šios atminties išsaugojimą? Lietuva, išeivija, mes visi..? Atrodo, šis klausimas kol kas kybo ore, apie jį karts nuo karto pasvarstoma spaudoje, archyvarų susirinkimuose, tačiau esminio atsakymo nėra ir turbūt dar greitu laiku nebus – juk žinom, kad pačioje Lietuvoje nemažai archyvų reikia tvarkyti, skaitmeninti, tam irgi reikalingi nemaži pinigai. Laimei, šiandien šiapus Atlanto dar turime entuziastų ir rėmėjų, kuriems rūpi išeivijos archyvų išsaugojimas ir išlaikymas, tačiau šis klausimas, kaip ir kiti su mūsų turimų vertybių išsaugojimu susiję reikalai, vis dėlto reikalauja didesnio dėmesio ir platesnės diskusijos. Juk negalime leisti, kad per šimtmečius kaupti turtai būtų prarasti ar išblaškyti, o pasigirstantys siūlymai išeivijos archyvus siųsti į Lietuvą dažniausiai būna nepamatuoti. Kodėl? Gyvename sparčiai globalėjančiame pasaulyje, kuriame technologijos padeda labai greitai surasti ir pasinaudoti už tūkstančių kilometrų esančia informacija, todėl dažnu atveju netenka prasmės svarstymai, kur geriau laikyti archyvus. Šiandien turėtumėm galvoti, kaip juos padaryti lengvai pasiekiamus tiems, kuriems jie įdomūs ir reikalingi. Turėkim omeny, kad šiandieniniame globalėjančiame pasaulyje daugelis žmonių pradeda jaustis „benamiais” ir ima rūpintis šalia esančiais dalykais, kurie yra svarbūs jų tapatybei. Manau, galimybė po ranka turėti informaciją, padedančią žmonėms spręsti tapatybės klausimus, yra labai svarbi archyvų misija šiandien. Pripažinkime – mums, gyvenantiems toli nuo tėvynės, yra svarbus žinojimas, kad šalia turime akivaizdų, tikrą mūsų išskirtinumo liudijimą – lietuviškas bažnyčias, mokyklas, spaudą, archyvus, muziejus, kapines, paminklus, kryžių kalnelius, be kurių ištirptumėm tautų ir kultūrų vandenyne kaip bespalvis lašas.
Savo straipsnyje bandysiu apžvelgti vieno iš tokių mūsų tapatybės liudijimus saugančių centrų vienerių metų veiklą. Ir tik retoriškai paklausiu – jeigu šiandien neturėtumėm savo archyvo, kuo užpildytumėm atsiradusią tuštumą, kur keliautų tūkstančiai mūsiškę vakar dieną liudijančių nuotraukų, dokumentų, įrašų, laiškų? Žvelgiant į lėšas, kurios šiandien gaunamos didžiausiam lituanistikos centrui išeivijoje išlaikyti, kartu tenka kelti ir kitą klausimą – ar tikrai mums pavyks išsaugoti ateinančioms kartoms visa tai, ką būtina išsaugoti?
Įvairūs projektai
Šalia kasdieninių darbų – archyvų tvarkymo, aprašymo, lankytojų priėmimo, ieškomos medžiagos suradimo ir pateikimo, įvairios medžiagos skaitmeninimo – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) darbuotojai vykdo ne vieną projektą, siekiant archyvus padaryti prieinamesnius, plačiau žinomus.
Šįmet pradėjome vykdyti naują projektą – savo veiklą pristatome Čikagoje ir jos apylinkėse veikiančioms lietuvių bendruomenėms. Lapkričio 22 d. apie savo darbus papasakojome Brighton Park apylinkės žmonėms, susirinkusieji į parapijos salę galėjo apžiūrėti mūsų kilnojamąją parodą „Atversim dainų švenčių skrynią“, atsakėme į klausimus apie archyvų perdavimą ir saugojimo sąlygas LTSC. Dėkojame mus šiltai priėmusiai JAV Lietuvių Bendruomenės Brighton Park apylinkės valdybai, parapijos žmonėms, kunigui Gediminui Keršiui. Tokius susitikimus tęsime ir ateinančiais metais.
Vasario pradžioje J. Žilevičiaus-J. Kreivėno muzikologijos archyvo direktorė Genė Razumienė dalyvavo LR generalinio konsulato surengtoje pamokoje Čikagos elitinių mokyklų „GEMS Academy“ mokiniams, kur ji pristatė lietuvių liaudies muziką, instrumentus ir meno dirbinius.
Kovo 29 d. LTSC valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis Klivlande, OH, Akademinio skautų sąjūdžio renginyje skaitė paskaitą „Baisiojo birželio faktai ir kontroversija“.
Lapkričio 8 d. Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, Lietuvių dailės muziejuje, vyko LTSC popietė „JAV lietuvių muzikinės veiklos istorija“. Joje neseniai Lietuvoje išleistą monografiją „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990“ pristatė knygos autorė Klaipėdos universiteto dėstytoja prof. dr. Danutė Petrauskaitė ir muzikas Alvydas Vasaitis. Susirinkusieji išgirdo „Dainavos“ ansamblio vyrų vieneto, Rūtos Pakštaitės-Cole, jos dukros Vilijos Pakštaitės-Longwell, Agnės Giedraitytės, Aro Biskio ir Mindaugo Razumo atliekamus lietuviškus kūrinius. Atėjusieji į muzikinę LTSC popietę turėjo progą pamatyti unikalią filmuotą medžiagą iš mūsų archyvų apie kompozitorių, chorvedį, vargonininką, muzikologijos archyvo įkūrėją prof. Juozą Žilevičių. Dėkojame renginio rėmėjui Lietuvių Fondui.
Jau ne pirmą kartą LTSC viešėjusi prof. D. Petrauskaitė ne tik pristatė savo monografiją, kurioje panaudota nemažai medžiagos iš J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvo, bet ir rinko, kopijavo šiame archyve esančią medžiagą būsimiems moksliniams darbams. Šios vertingos knygos pasirodymas – puikus liudijimas, kad išeivijos archyvuose sukauptas turtas šiandien yra nesunkiai prieinamas ir Lietuvai. Laimei, jis nedulka lentynose, o yra naudojamas atliekant mokslinius tyrinėjimus, ruošiant publikacijas, rengiant parodas, kuriant kino filmus, ieškant savo giminės istoriją liudijančių dokumentų.
Siekdami plačiau supažindinti su LTSC veikla, informaciją apie mūsų darbus siunčiame į JAV ir Kanados lietuvišką spaudą, beveik kiekvieną dieną pasirodo naujos žinutės LTSC Facebook’o paskyroje, kurią kasdien aplanko šimtai lankytojų.
Parodos
Siekdami kuo plačiau pristatyti mūsų turimą archyvinę medžiagą ir supažindinti su mūsų turtingu paveldu, ruošiame įvairias parodas. Paroda „Atversim dainų švenčių skrynią“ pasakoja apie turtingą Šiaurės Amerikos lietuvių dainų švenčių istoriją – dvylikoje stendų galima pamatyti devynių dainų švenčių leidinius, dokumentus, nuotraukas, taip pat švenčių aprašymus, paruoštus lietuvių ir anglų kalbomis. Ši paroda liepos pradžioje buvo pristatyta Čikagoje vykusioje X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje, vėliau ją galėjo apžiūrėti Pasaulio lietuvių centre Lemonte esančio Lietuvių dailės muziejaus lankytojai.
Kita mūsų paroda „Sportas JAV lietuvių gyvenime“ pirmąkart buvo pristatyta gegužės pradžioje Pasaulio lietuvių centre Lemonte vykusio krepšinio turnyro Ambasados taurei laimėti metu, ją papildė įvairūs pastarųjų metų mūsų sportininkų laimėjimus liudijantys eksponatai – sportiniai apdovanojimai, dokumentai, nuotraukos, marškinėliai.
Rugsėjo mėnesį abi parodos keliavo į Klivlandą, kur vyko JAV Lietuvių Bendruomenės XXI Tarybos sesija ir ŠALFASS suvažiavimas, vėliau jos buvo pristatytos Vakarų pakrantėje: Los Andžele šurmuliavusiose 29-tose Lietuvių dienose, Portlando lietuvių bendruomenėje, gruodžio mėn. sporto parodą pamatė Sietlo lietuviai. Pavasariop abi parodos, kurių rėmėjai – Lietuvių Fondas ir JAV Lietuvių Bendruomenė, keliaus į Kanadą, ten jas apžiūrėti turės galimybę ne vienos Kanados lietuvių apylinkės žmonės. Nuoširdžiai dėkojame visiems, paskolinusiems ar dovanojusiems savo archyvinę medžiagą ruošiant šias parodas, taip pat tiems, kurie jas padėjo pristatyti savo vietovėse. Ypatingai esame dėkingi Ingridai ir Laurynui Misevičiams, Violetai ir Mindaugui Gedgaudams, Nomedai Lukoševičienei.
Prisidedame ir prie kitų rengėjų organizuojamų parodų. Lietuvių dailės muziejaus, su kuriuo mus irgi sieja gražus bendradarbiavimas, ruoštai parodai, skirtai fotografo, poeto, knygų autoriaus Algimanto Kezio paminėjimui, buvome paskolinę nuotraukas iš LTSC dovanoto A. Kezio archyvo. Rugpjūčio mėnesį keli eksponatai iš mūsų ruoštos parodos, skirtos LR generalinio konsulato Čikagoje 90-mečiui, buvo pristatyti naujų konsulato patalpų atidarymo metu.
Ateinančiais metais laukia dar vienas didelis projektas – birželio 30-liepos 3 d. Baltimorėje vyksiančiai XV šokių šventei skirta paroda, pasakosianti Šiaurės Amerikos lietuvių šokių švenčių istoriją. Su šokių šventės komitetu jau aptarėme parodos koncepciją, kreipiamės į praėjusių švenčių dalyvius, vadovus, fotografus – jeigu savo archyve turite įdomios medžiagos (kokybiškų nuotraukų, dokumentų, emblemų ir pan.), maloniai prašome ja pasidalinti su mumis – jeigu eksponatus norėsite pasilikti, mes pasidarysime kopijas, o originalus grąžinsime. Daugiau informacijos tel. 773-434-4545 arba el. paštu [email protected].
Nuotraukos iš LTSC archyvo
1 - (Iš kairės): LTSC tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas, LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas.
2 - LTSC darbuotojai Jaunimo centro, kuriame yra įsikūręs Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, metiniame pokylyje. Stovi iš kairės: Vytas Beleška, Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas, dr. Indrė Antanaitis-Jacobs, Loreta Timukienė, Kristina Lapienytė, Regina Idzelienė. Sėdi iš k.: Valdybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis, Juozas Bendikas, Enata Skrupskelytė ir Gediminas Indreika. Audronės Sidaugienės nuotrauka
LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė
Tęsinys – kitame „Čikagos Aido“ numeryje
