Donatas Motiejūnas jau pusmetį negali žaisti krepšinio, bet nepraranda ūpo. 25-erių „Houston Rockets“ puolėjas valandų valandas pluša treniruočių salėje, stebina trenerį savo valia ir stengiasi kuo greičiau grįžti į aikštę. Bet D-Mo supranta, kad po sudėtingos nugaros traumos save turi ruošti ne tik artėjančiam sezonui, bet ir visam gyvenimui.
– Kaip jaučiatės? – paklausė Donato žurnalistai.
– Puikiai. Matėte, kaip pagaliau mėtau. Bandau grįžti į formą: mėtyti, bėgti. Stengiuosi įeiti į visas formas, kurios man padės grįžti.
– Kaip sunku stebėti žaidimą iš šalies?
– Labai sunku. Matau, kaip komandos draugai sunkiai dirba, žaidžia... Sunku. Bet ruošiu save visam gyvenimui, ateičiai. Gydytojai man labai padeda. Visi padeda. Sako, kad būčiau kantrus. Jie bando paaiškinti, kad mano situacija kiek kitokia nei visų kitų. Turiu tik būti kantrus ir sunkiai dirbti.
– Daug žmonių galvoja, kad jei būtumėte žaidęs atkrintamosiose, „Rockets“ Vakarų konferencijos finale būtų visai kitaip pasipriešinę „Warriors“. Tokie dalykai motyvuoja?
– Žinoma. Tai rodo, kad žmonės manimi pasitiki ir įvertina mano vaidmenį praėjusį sezoną. Stengsiuosi ne tik žaisti panašiai, bet dar labiau patobulėti.
– Kaip vertinate „Rockets“ naujokus?
– Visi jie – puikūs vyrukai. Manau, kad jie mums bus labai naudingi. Mums tik reikia susižaisti.
– Naujokas Samas Dekkeris sakė, kad jam esate kaip vyresnysis brolis.
– Taip, be abejo. Jis naujokas ir jam dar reikia žinoti daug dalykų. O aš jam tiesiog noriu padėti kuo greičiau įsilieti į komandą: nevėluoti, pasilikti papildomiems pamėtymams. Jis žaidė NCAA ir ten buvo savo komandos lyderis. Panašiai buvo ir man, kai atvykau iš Europos. Todėl reikia laiko prisitaikyti prie kitokio vaidmens.
– Vakarų konferencija šią vasarą dar labiau sustiprėjo. Kas bus svarbiausia norint išgyventi tokioje mėsmalėje?
– Esu įsitikinęs, kad atkrintamosios bus tikras karas. Praėjusį sezoną vienas pralaimėjimas mus skyrė nuo šeštosios vietos, nors buvome antri. Dabar kiekvienas mačas Vakaruose bus žūtbūtinis.
– Turbūt traumos gali gerokai sujaukti visus planus?
– Taip, bet „Rockets” turi ilgą atsarginių suolą. Visi turi būti pasiruošę. Kai kažkas gaus traumą, kitas žaidėjas turės žengti į priekį ir įrodyti savo vertę. Bet tikiuosi, kad pavyks išvengti traumų.
– Atrodo, kad puikiai įsiliejote į Hjustono bendruomenę.
– Man tai ketvirtasis sezonas Hjustone. Šis miestas priėmė mane kaip sūnų. Labai gera išeiti į miestą, vaikščioti. Žmonės sustabdo mane ir klausinėja, kaip jaučiuosi. Mieste su manimi labai gražiai elgiasi. Hjustone jaučiuosi kaip namie.
– Žinau, kad esate didelis filmų mėgėjas. Koks būtų jūsų mėgiamiausių filmų penketukas?
– Būtų sunku tokį išrinkti. Mano mėgiamiausias – „The Warrior“. Mėgstu komedijas. Yra tiek daug gerų filmų, todėl sunku išsirinkti (šypsosi.).
– Teko girdėti, kad jums patinka klausytis klubinės muzikos.
– Mano muzikinis skonis – kaip ir kiekvieno žmogaus. Skirtingose vietose klausau skirtingą muziką. Pavyzdžiui, rytais klausausi lengvo techno. Tai mane užkuria rytais ir treniruotėse.
– Daug krepšininkų žaidžia kompiuterinius žaidimus. Ar esate vienas iš jų?
– Ne, nelabai turiu tam laiko. Bet dažnai žaidžiame FIFA.
– „Rockets“ žaidėjai yra dideli futbolo sirgaliai. Visi žinome, kad pats taip pat esate toks (D.Motiejūnas – aistringas Miuncheno „Bayern“ gerbėjas, – red.). Kas ką palaiko?
– Hardenas palaiko Madrido „Real“. Ariza, sunku pasakyti... Manau, kad irgi „Real“. Bet žinau, kad Clintas Capela yra „Bayern“ sirgalius. Jei savaitgaliais užeini į komandos virtuvę, komanda visada kalba apie futbolą, nes tuo metu vyksta daug rungtynių. Mano tėtis mėgo futbolą, trumpai jį žaidė. Nuo vaikystės mano aistra buvo krepšinis, bet kai kalba eidavo apie hobį, su tėčiu vakarais dievindavome žiūrėti futbolą.
– Kokį tikslą iškėlėte sau ir komandai artėjančiam sezonui?
– Pirmiausia, turime būti atsargūs ir branginti kiekvienas rungtynes, nes sezono pabaigoje jos gali atsiliepti mūsų situacijai turnyro lentelėje. Asmeniškai – stengiuosi sugrįžti. Kasdien dirbu su kūnu kaip įmanoma daugiau.
