Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. mokslininkas Tomas Krilavičius bei vienas robotų intelektą kuriančios įmonės „Rubedo sistemos“ vadovų Linas Vaitulevičius aiškina, ką šiandien reiškia „dirbtinio intelekto“ sąvoka ir kaip radikaliai mūsų gyvenimus pakeis naujos jo formos.
Kada ateis filmuose matomas dirbtinis intelektas?
„Dažnai pats dirbtinio intelekto terminas vartojamas iki galo nesuvokiant, ką jis reiškia. Iš tiesų, jį galima grupuoti į tris tipus: specializuotas dirbtinis intelektas, sąmoningas dirbtinis intelektas, bei superprotas. Dažnai filmuose matome būtent trečiąjį, o kiek laiko prireiks jį išvysti šalia mūsų – pasakyti labai sunku. Vieni prognozuoja 20, 30 metų, kiti iš viso netiki, kad toks bus sukurtas. Tuo tarpu pirmąjį, siaurą dirbtinį intelektą, mes turime jau seniai ir susiduriame kasdien: tai mūsų el. pašto brukalų filtrai, maršruto siūlytojai, individualių rekomendacijų generatoriai“, – aiškina T. Krilavičius.
Pasak jo, filmuose matomų humanoidinių robotų greičiausiai neišvysime niekada, nes patys žmonės į šią idėją reaguoja skeptiškai. O tiek bendrasis dirbtinis intelektas, galintis suplanuoti žmogaus dieną už jį, tiek superprotas, pralenksiantis žmogaus galimybes, greičiausiai vieno fizinio pavidalo neturės, bet bus išsiskaidęs per daugybę prietaisų – panašiai, kaip šiandien internetas.
„Rubedo sistemų“ vadovas L. Vaitulevičius teigia, jog kai kuriose srityse robotai žmones netgi lenkia, tačiau kitas žingsnis – sistema, galinti daryti daug skirtingų užduočių vienu metu – kol kas dar nežengtas.
„Dirbtinio intelekto sistema gali apdoroti didžiulius duomenų kiekius per labai trumpą laiką. Pavyzdžiui, medicinoje dirbtinis intelektas gali savarankiškai išanalizuoti 10 tūkst. skaitmenizuotų diagnostinių rentgeno nuotraukų, jose aptikti anomalijas ir atkreipti į jas gydytojo dėmesį. Sudėtingiau sukurti sistemą, kuri turėtų dešimtis tokių tarpusavyje integruotų funkcijų, nes tam, kaip ir, sakykime, mažam vaikui, reikia žymiai sudėtingesnių apmokymų ir bendro suvokimo ugdymo“, – teigia specialistas.
Jau artėjame link „1984-ųjų“
Ekspertai pastebi, kad jau šiandien galima pastebėti, jog kai kuriose srityse tobulėjančios technologijas sukuria prielaidas žmonėmis manipuliuoti.
„Šiandien įprasčiausias būdas politikui įpiršti žmonėms savo darbotvarkę yra viešieji ryšiai ir kaip įmanoma didesnis masinių informavimo kanalų valdymas. Tačiau čia atsiveria bėda – pastarieji transliuoja visiems bendrą žinutę. Dirbtinio intelekto apdorojami didieji duomenys leistų pritaikyti žinutes kiekvienam gyventojui: jei žmogus mėgsta futbolą, jis girdėtų pažadus apie naujus stadionus, jei jis daugiavaikės šeimos tėvas – apie naujus darželius ir t.t. Manipuliacija taptų gerokai labiau rafinuota, todėl visoje politikoje, o ypač totalitariniuose režimuose, sukurtų gerokai sudėtingesnius nuomonių burbulus, kuriuos, tiesa, turime jau šiandien“, – teigia L. Vaitulevičius.
Tuo tarpu T. Krilavičius aiškina, jog kryptingai judame prie pasaulio, kuriame „fake news“ tampa gerokai didesne problema, nei šiandien: „Prielaidos George‘o Orwello „1984-iesiems“ jau yra. Tiek kalbant apie manipuliavimą žmogaus nuomone, tiek apie istorijos keitimą. Įsivaizduokime, kad visi straipsniai ir naujienos egzistuoja tik skaitmeniniu pavidalu. Neturėdami jokio fizinio objekto, mes negalime nurodyti į jokį praeities faktą ir jei tokiame pasaulyje kažkas geba perrašyti visus skaitmeninius šaltinius konkrečia tema, tai jis visiškai valdo mūsų supratimą apie pasaulį.“
Dar didesnį pavojų galime įžvelgti kompiuterinio superproto atėjime – o kas, jei šis nuspręs, kad yra per protingas būti žmogaus įrankiu ir ims pats valdyti technologijas kaip jam patogiau? T. Krilavičius komentuoja, kad šis klausimas kyla ne tik filmų scenaristams: „Tiek „Google“ futurologas Ray‘us Kurtzwellas, tiek Elonas Muskas, tiek Billas Gatesas kalba apie superproto keliamas grėsmes. Kai jį sukursime, jo niekur nebeuždarysi, jo niekaip neišjungsi, jo neperkrausi. Kokia bus to proto logika, kaip jis mąstys – niekas nežino. Jį sukurti yra mūsų natūralaus progreso dalis ir mes kryptingai link to judame, bet kas bus, kai tą tašką pasieksime – scenarijų yra ir džiugių, ir baisių.“
„ELTA“ pranešimas spaudai
