Štai jums uždavinys: Jei paimsite $1,000 paskolą su 20 % palūkanų norma, kiek palūkanų jums teks sumokėti per metus? Atsakymas: $200. Tačiau jei jums nepavyko suskaičiuoti, žinokite, kad jūs toks ne vienintelis. Naujas tyrimas atskleidė, kad beveik du trečdaliai amerikiečių nemoka teisingai apskaičiuoti palūkanų. Maždaug trečdalis sako net nežinantys, kaip tai daroma.
Regis, vienas finansinės krizės pliusas buvo tas, kad ji turėjo išmokyti daugelį amerikiečių pamoką (tegu ir skaudžią) apie skolinimosi pavojus ir apskritai finansinius dalykus. Tačiau panašu, kad finansinės krizės pamokų neišmokome.
Antradienį paskelbto naujo tyrimo išvadose skelbiama, kad beveik du trečdaliai amerikiečių neišlaikytų paties paprasčiausio finansinio raštingumo testo – tai reiškia, kad iš penkių klausimų jie į mažiau nei keturis atsakė teisingai. Dar daugiau, testą išlaikyti sugebančių žmonių skaičius nuo finansinės krizės laikų sumažėjo: 2009-aisiais tokių buvo 42 %, o praėjusiais metais – vos 37 % .
Tokius nerimą keliančius rezultatus paskelbė FINRA fondo Nacionalinis gebėjimų tyrimas, kurį vykdant, nuo praėjusių metų birželio iki spalio, buvo apklausti 27 564 amerikiečiai. FINRA yra pusiau valstybinė organizacija, kuri reglamentuoja finansų maklerių ir Volstrito veiklą.
Daugiausiai problemų apklausos respondentams sukėlė obligacijos. Vos 28 % apklaustųjų žinojo, kas nutinka obligacijų kainoms, kai nukrenta palūkanų norma (sufleruojame: jos pakyla). Vos mažiau nei pusė amerikiečių pasirodė sugebantys atsakyti į pačius paprasčiausius klausimus apie finansinę riziką.
Be finansinio raštingumo lygio, tyrimas taip pat nustatė, kad daug amerikiečių jau yra atsigavę po finansinės krizės. Respondentų, sakiusių, kad jiems nekyla jokių sunkumų kas mėnesį sumokėti visas sąskaitas ir padengti savo išlaidas, skaičius išaugo 12 procentinių punktų: nuo 36 % 2009-aisiais ik 48 % 2015-aisiais. Respondentų, turinčių atidėtų pinigų „nenumatytiems atvejams“ skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 35 % iki 46 %. Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų, naudojančių kreditines korteles, pranešė, kad jas apmoka kiekvieną mėnesį – tai yra pats didžiausias procentas tai darančių žmonių nuo tada, kai buvo pradėta vykdyti ši apklausa, rašoma tyrimo išvadose.
Tačiau tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad po finansų krizės praėjus net aštuoneriems metams, daug visuomenės segmentų, įskaitant afroamerikiečius, lotynoamerikiečius, moteris, Y kartą (žmones, kurie suaugusiais tapo 2000-aisiais ar vėliau) ir vidurinio išsilavinimo neturinčius asmenis – taigi, labai daug žmonių – vis dar yra prastesnėje finansinėje situacijoje nei buvo iki recesijos.
Nepaisant visuotinio atsigavimo po Didžiosios recesijos, „Deutsche Bank“ sako, kad yra 60 % tikimybė, kad JAV ir vėl panirs į recesiją, iš dalies dėl mažėjančio pajamų iš ilgalaikių ir trumpalaikių obligacijų skirtumo.
Moterys yra dažniau linkusios nukelti medicinines paslaugas (apsilankyti pas gydytoją, įsigyti receptinių vaistų, atlikti medicininę procedūrą) dėl jų kainos. Dėl taip susiklosčiusios situacijos daugiau nei vienas iš penkių amerikiečių, arba 21 %, turi neapmokėtų skolų už medicinines paslaugas. „Fortune“ anksčiau pranešė, kad nedarbas moterų tarpe šiuo metu yra aukštesnis nei likus keliems mėnesiams iki recesijos.
Paaiškėjo, kad 39 % juodaodžių ir 34 % lotynoamerikiečių naudojosi tokiomis brangiomis skolinimosi paslaugomis kaip lombardai arba greitieji kreditai, lyginant su 21 % baltaodžių ir 21 % azijiečių.
29 % Y kartos atstovų, kuriems yra 18-34 metai, sakė vėluojantys su būsto paskolos įmokomis. 35-54 metų žmonių tarpe vėluojančių mokėti už būsto paskolą buvo vos 16 %. Net 45 % procentai visų koledžo išsilavinimo neturinčių respondentų sakė, kad atsitikus nenumatytam atvejui ir prireikus per mėnesį surinkti papildomus $2,000, to padaryti nesugebėtų.
„Šis tyrimas pabrėžia inovatyvių strategijų, suteikiančių vartotojams informaciją ir įrankius efektyviai valdyti savo finansus, būtinybę, – pranešime spaudai rašo FINRA fondo pirmininkas Richardas Ketchumas. – Viliuosi, kad politikai, mokslininkai ir aktyvistai pasinaudos šio tyrimo išvadomis, kad atrastų būdų geriausiai pasiekti visus visuomenės segmentus.“
Nepaisant visuotinio atsigavimo po Didžiosios recesijos, „Deutsche Bank“ sako, kad yra 60 % tikimybė, kad JAV ir vėl panirs į recesiją, iš dalies dėl mažėjančio pajamų iš ilgalaikių ir trumpalaikių obligacijų skirtumo.
