Amerikos darbo rinka po silpno pavasario ir vėl atsigauna – tą patvirtina praėjusį penktadienį pasirodę naujausi vyriausybės pranešimai, kad liepos mėnesį ekonomika sukūrė 255 000 naujų darbo vietų, o investuotojai atgauna pasitikėjimą nepaisant vis dar lėto ekonominio augimo.
„Standard & Poor“ vyriausioji ekonomistė Beth Ann Bovino sakė, kad darbo rinka pristatė „solidų tęsinį“ birželio mėnesį suaktyvėjusiam naujų darbo vietų kūrimui, ir leidžia palikti nevykusius gegužės rodmenis „toli praeityje“. Darbo departamentas taip pat atnaujino realų naujai sukurtų darbo vietų skaičių abiems tiems mėnesiams, pridėdami į statistiką po 18 000 etatų. Tuo tarpu nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir toliau siekia 4,9 proc.
„Ekonomika ir toliau auga nepaisant tam tikro netikrumo ir geopolitinių rizikų pasaulyje, - sako Chrisas Rupkey, vyriausiasis finansų ekonomistas iš „MUFG Union Bank“. – Ekonomika juda į priekį, ne atgal.“
„Standard & Poor 500“ indeksas pakilo 19 punktų, arba 0,9 proc., ir priartėjo prie rekordinių aukštumų, kurios siekia 2 183 punktus. Technologinis „Nasdaq“ indeksas taip pat pasiekė istorines aukštumas su 55 punktų, arba 1 procento, pakilimu iki 5 221 punkto. Tuo tarpu „Dow Jones“ pramoninis indeksas pakilo per 191 punktą, arba 1 proc., tačiau nepriartėjo prie rekordų.
Nedarbo lygis nukrito daugiau nei perpus po to, kai iškart po Didžiosios recesijos prieš septynerius metus jis pakilo iki 10 proc. Dabar daugelis ekonomistų abejoja, ar nedarbą įmanoma sumažinti dar labiau – jų teigimu, jis ir dabar siekia kone „visiško įdarbinimo“ lygį. Be to, analitikai įspėja, kad naujų darbo vietų kūrimo greitis gali sulėtėti verslams bandant užpildyti jau egzistuojančias laisvas pozicijas, kas taip pat yra pozityvus ženklas ekonomikai.
Liepos mėnesį darbuotojų samdymas buvo stiprus beveik visuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose. Profesionaliosios ir verslo paslaugos sukūrė 70 000 naujų darbo vietų, įskaitant kompiuterinių sistemų dizainerių, architektų ir konsultantų pozicijas. Įdarbinimas sveikatos sektoriuje pakilo 43 000 laisvų etatų, o finansinis sektorius gavo 18 000 naujų darbo vietų. Netgi vyriausybė pasamdė daugiau darbuotojų, pridėdama 38 000 naujų pozicijų, daugiausia švietimo sektoriuje. Tačiau kalnakasybos sektorius ir toliau patiria nuostolius.
Vis dėlto, netikėtai sustiprėjusios darbo rinkos nepakako įveikti pašalines jėgas, sulaikančias ekonomiką nuo greitesnio augimo, kuris antrąjį ketvirtį siekė nuviliančius 1,2 proc., ir buvo tik šiek tiek aukštesnis nei žiemą užfiksuotas stagnuojantis augimo greitis. Jungtinės Valstijos atsilaikė prieš Kinijos nestabilumo vėjus ir Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos paliktą neužtikrintumą, bet ekonominis atsigavimas nuo tramplino taip ir nepašoko.
Iš dalies dėl to kaltinti galima neatitikimą tarp verslo investicijų ir darbuotojų samdymo. Timas Hopperis, vyriausiasis „TIAA Global Asset Management“ ekonomistas, atkreipia dėmesį, jog paprastai ekonominio atsigavimo laikotarpiu kompanijos samdo daugiau darbuotojų, kurie iš uždirbtų pinigų nusiperka daugiau prekių ir paslaugų, o paklausos padidėjimas skatina verslus skirti daugiau pinigų įrangai ir technologijoms. Tuo tarpu dabar verslai, nors ir samdė daugiau darbuotojų, bet į plėtrą investavo kur kas mažiau, kas apsunkino ekonominio augimo galimybes.
Stagnuojanti ekonomika tapo pagrindine tema prezidentinių kampanijų kelyje, populistams piktinantis lėtu atlyginimų augimo tempu ir sukuriant platformą tokiems netradiciniams kandidatams kaip respublikonų partijos nominantas Donaldas Trumpas ir buvęs demokratų kandidatas, senatorius Bernie Sandersas.
Trumpas jau pažadėjo apkarpyti mokesčius korporacijoms bei iš naujo derėtis dėl laisvos prekybos susitarimų. „Ši ekonominio pasidavimo era pagaliau bus baigta“, - kalbėjo jis per susitikimą su rinkėjais Pensilvanijoje birželio mėnesį.
Stagnuojanti ekonomika tapo pagrindine tema prezidentinių kampanijų kelyje, populistams piktinantis lėtu atlyginimų augimo tempu ir sukuriant platformą tokiems netradiciniams kandidatams kaip respublikonų partijos nominantas Donaldas Trumpas ir buvęs demokratų kandidatas, senatorius Bernie Sandersas.
Demokratų partijos nominantė Hillary Clinton savo ruožtu pabrėžė po finansinės krizės pasiektą progresą, tuo pačiu pripažindama, kad darbuotojai turi teisę pykti dėl tokio netolygaus atsigavimo. Ji siūlo daugiau investuoti į infrastruktūrą – kam pritaria ir Trumpas – bei įteisinti apmokamas tėvystės atostogas ir didinti minimalų atlyginimą, kas esą paskatintų naujų darbo vietų kūrimą.
„Nė vienas mūsų negalime būti patenkinti status quo, - kalbėjo Clinton per savo nominacijos kalbą Filadelfijoje praėjusį mėnesį. – Mes vis dar susiduriame su giliai įsišaknijusiomis problemomis, kurios iškilo dar prieš recesiją ir pasiliko su mumis per visą atsigavimo laikotarpį.“
