Praėjusį savaitgalį Čikagoje kone visa lietuvių bendruomenė, o taip pat į miestą iš visų JAV kampelių, Lietuvos ir ne tik sugužėję tautiečiai padainavo dainų dainelę: balso stygų skambesį nustelbė gal tik džiūgaujančių širdžių, plakančių vienu ritmu, šiluma. Šios įspūdingos trijų dienų šventės ilgai nepamirš nė vienas joje apsilankęs. Nėra jokių abejonių, kad po mažą krislą stebuklo iš šventės išsinešė ne tik dalyviai, bet ir tūkstančiai lietuvių su šeimomis, nusprendę šį dvigubą šventišką Amerikos Nepriklausomybės dienos ir Lietuvos Valstybės dienos savaitgalį praleisti ypatingai. Dainų šventės renginius pirmadienį karūnavo Tautiškos giesmės giedojimas prie Čikagos miesto simbolio.
Jubiliejinėje – dešimtojoje – Dainų šventėje dalyvavo rekordinis apie 1,4 tūkst. dainininkų skaičius, kuris yra itin džiuginantis: pasirodo, kuo toliau rengiama šventė, tuo daugiau entuziastingų muzikalių tautiečių ji sutraukia. Šiais metais šventėje taip pat dalyvavo kaip niekad daug dalyvių iš Lietuvos – net 8 chorai, kurių tarpe - ir pripažinti tarptautiniu mastu kolektyvai. Svečiai iš Lietuvos buvo priblokšti ir sužavėti šventėje tvyrojusios atmosferos ir čia gyvenančių lietuvių patriotizmo ir nuoširdžios meilės savo kraštui ir jo žmonėms. Ir dar kartą visi tapome liudininkais to, kad tauta – tai ne kas kita kaip žmonės. O susirinkę drauge mes kas kartą įsitikiname, kad vienas kitam esam broliai ir seserys.
Šįkart šventė sužavėjo savo itin profesionaliu pateikimu. Kiekviena detalė buvo apgalvota, estetiniai sprendimai organiškai persipynė su labai praktiškais. Šventės režisūra padėjo atskleisti muzikos ir dainų prasmes, reikšmes, padėjo naujai išgirsti kartais iki skausmo žinomą, bet taip iki galo nepažintą melodiją. Dainos pasakojo apie lietuvio kasdienybę ir šventes, prisiminimus ir ateities svajas, vedė į slapčiausias, bet kartu mums visiems bendras širdies kerteles.
Kadangi šiemet - 25 metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, tai Dainų šventėje buvo prisiminta pasaulyje unikali ir kiekvienam iš mūsų labai svarbi Dainuojanti revoliucija – jos vardu buvo pavadintas originalus, specialiai šiai šventei sukurtas monumentalus kūrinys, kuriam muziką parašė Kęstutis Daugirdas, žodžius – Rugilė Kazauskaitė.
Penkios kūrinio dalys – „Tiek metų kentėta“, „Į rytojų keliame akis“, Baltijos kelias“, „Tu prisikėlei“ ir „Tikėkime vienas kitu“ – rėmėsi skirtingomis šio įvykio datomis, kurios yra visiems laikams įrašytos į mūsų istoriją.
Sunku ir nupasakoti visuotinį džiugesį ir pakilią nuotaiką. Visą savaitę po šventės vieni su kitais dalijomės įspūdžiais, pastebėjimais, viltimis, kad šventė tik augs ir stiprės ir spinduliavome nepaprastu dėkingumu šventės rengėjams, be kurių milžiniško indėlio ji nebūtų įvykusi.
„Čikagos Aidas“ taip pat sulaukė prašymo padėkoti Brighton Parko apylinkės vardu šventės rengėjams, choristams, atvykusiems iš viso pasaulio, dirigentams, muzikantams, aktoriams ir techniniams darbuotojams už nuostabią, įsimintiną ir geriausią, kokia tik įmanoma, šventę. Esame tikri, kad prie šios padėkos prisijungia ir daug daugiau žmonių, kurie galbūt neturėjo progos viešai pareikšti dėkingumo.
Na, o mes paliekame jus su keliomis mintimis. Dainų šventės rengėjai klausė dalyvių, kaip lietuviška daina praturtina Jūsų gyvenimą. Atsakymai – tikrai verčiantys susimąstyti.
„Lietuvių kalba tokia graži, o dainos dar gražesnės. Vai, lėkite, dainos, pas jaunus, senus! Paguoskite širdis, kelkit jausmus.“ - VIOLETA iš PLAINFIELD, IL
„Dainuoti lietuviui buvo visada svarbu. Džiaugsmo, skausmo, garbinimo akimirkoje, lietuvis dainavo dainas, giedojo giesmes, raudojo raudas. Melodija jam buvo tarsi atnašavimais... partizanų, tremties, našlaičių, darbo, linksmybių dainos- jos visos parodo tautos dvasinį turiningumą. Džiugu, kad lietuviai išeivijoje išsaugojo dainas, kurias girdėjau vaikystėje, tačiau dabar niekas jų nebedainuoja. Tai šaunu – Jūs mūsų papildyta atmintis! branginkit ir saugokit Dainą, tai mūsų visų stiprybė!“ - DANUTĖ iš JURBARKO
„Laikas mums pasidalinti savo fantastiškomis dainomis su platesne publika. Parvažiavus iš IX Dainų Šventės Toronte, pristačiau „Čiūdrelę“ savo gimnazijos merginų chorui ir mes ją atlikom žiemos koncerte. Šįmet pristačiau Vytauto Miškinio „Oi Šąla šąla“ Rutgers Universiteto moterų chorui ir mes šį kurinį atliekame žiemos koncerte kaip Amerikos premjera. „Amerikonai“ mėgsta ir sugeba lietuviškai dainuoti! (Bet gal tik ne „Pempel Pempel“, LOL!)“ - ALEKSANDRA BRITTAIN iš FILADELFIJOS CHORO „LAISVĖ“
„Kai užtraukiama lietuvių liaudies daina, tuomet kiekviena mano–išeivės–ląstelė atpažįsta „savo“ ir trokšta dainuoti kartu!“ - ASTA iš PAUPIO
„Su daina skrendu virš mamos Aukštaitijos, virš tėtuko Suvalkijos, virš mano Lietuvos...“ - NOMEDA iš SIETLO
„Lietuviška daina pradėjo mane lydėti nuo mažų dienų, kai išgirdau mamos lopšinę Lietuvoje. Dar tebelydi mane ši lietuviška daina Amerikoje kai dainuoju su mokiniais, draugais ir stovyklautojais. Man patinka ją girdėti įvairiomis formomis ir skirtinguose momentuose.“ - VAIDA M. iš MERILANDO
„Tikram lietuviui įkūnyta iš protėvių paveldėta tradicijų dvasia ir dabartis atspindintys tai, kas esame, nes esame kūrėjai bei saugotojai. Man ir nusidėvėję tautiniai rūbai gražūs ir vertingi, gintarai garbingą vietą užimantys, šokiai išskirtiniai, o dainos… Mano seneliai, tėvai, aš, mano dukra – šokantys ir dainuojantys…“ - IRENA iš VUDSTOKO
„Mano vaikystės dainų švenčių Lietuvoje dainas iki šiol arba puikiai moku, arba jų gabalėlius niūniuoju. O dabar Senas Mašinėles mano mokiniai jau dainuoja savo namuose čia, Amerikoje.“ - AGNĖ iš MUNDELEIN
„Galiu tik pritarti mūsų tautos genijaus išsakytai minčiai...Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas. – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.“ - VIKTORIJA iš LIETUVOS
„Lietuviška daina – tai dar viena bendrystės su šalia esančiais forma.“ – DALIA CIDZIKAITĖ iš VILNIAUS
„Lietuviška daina dažnai skamba mano ausyse. Nežiūrint kur ar kada ją kas dainuoja, ji visuomet atveria gražią mūsų kiekvieno dalį.“ - KĘSTUTIS DAUGIRDAS iš LOS ANDŽELO, CA
„Man ne angliškos o lietuviškos dainos visados skamba mintyse ir lūpose. Jos išreiškia džiaugsmą, liūdesį, meilę, juoką – ko daugiau reikia?“ - RŪTA RUSINAS iš TORONTO, KANADOS
Ernesto Lukoševičiaus nuotraukose – akimirkos iš šventės
