Čikagos arkivyskupas Blase’as Cupichas buvo popiežiaus Pranciškaus išrinktas dalyvauti pasauliniame vyskupų susirinkime, kuris pranašauja pirmąsias pokyčių galimybes šimtmečius gyvavusiam bažnyčios mokymui Romos katalikų vedybų ir skyrybų klausimais. Antradienį Vatikanas paskelbė, kad Cupichas bus vienas iš aštuonių Amerikos katalikų vyskupų, dalyvausiančių spalį Romoje vyksiančiame šeimos sinode. Keturis delegatus praėjusį rudenį išrinko JAV Katalikų vyskupų konferencija, o du kiti paskirtieji dalyvaus kaip sinodo tarybos nariai.
Tuo tarpu Cupichas ir vyskupas George’as Murry iš Jangstauno Ohajo valstijoje buvo pakviesti asmeniškai paties popiežiaus Pranciškaus dalyvauti šiame trijų savaičių trukmės vyskupų ir kardinolų susitikime, kuriame bus diskutuojama dėl bažnyčios mokymų apie santuoką, kontracepciją, skyrybas ir homoseksualumą aktualumo šiuolaikinėms katalikų šeimoms.
Tarp išrinktų delegatų yra episkopalinės konferencijos prezidentas Luisvilio arkivyskupas Josephas Kurtzas ir jos viceprezidentas Galvstono-Hjustono kardinolas Danielis DiNardo. Vyskupai taip pat išrinko Los Andželo arkivyskupą Jose Gomezą ir arkivyskupą Charlesą Chaputą iš Filadelfijos, kur Pranciškus dalyvaus Pasaulio šeimų susitikime. Niujorko kardinolas Timothy Dolanas ir Vašingtono kardinolas Donaldas Wuerlas sinode dalyvaus kaip sinodo tarybos nariai. Ekspertų manymu, popiežius pasirinko Cupichą (savo pirmą į postą paskirtą Amerikos dvasininką), nes sutampa jų vertybės ir požiūris į vadovavimą bažnyčiai.
„Cupichas irgi laikosi labiau pragmatiškesnio pastoracinio požiūrio, kaip ir popiežius, – sako Williamas Cavanaugh, DePaul universiteto Pasaulio katalikybės ir tarpkultūrinės teologijos centro direktorius. – Mano nuomone, akivaizdu, kad popiežius siekia sinode turėti tokių pragmatiškų balsų, kurie garantuotai bus kontroversiški.“
Pirmadienio spaudos konferencijoje, dar iki Vatikanui pranešus apie jo kvietimą, Cupichas kalbėjo apie tai, kad tikisi, jog sinode nuskambės daug įvairių nuomonių. Jis priminė, kaip praėjusiame sinode popiežius paragino dalyvius kalbėti drąsiai ir atvirai, necenzūruojant savęs ir kitų.
Cavanaugh sako, kad du ankstesni sinodai Romoje buvo sudėlioti iš anksto, vyko pagal parašytą scenarijų ir nepateikė jokių pokyčių. Antrojo Vatikano susirinkimo planas, kad sinodas būtų svarstomasis ir patariamasis organas, yra įgyvendinamas tik dabar, sako jis.
Cupichas taip pat yra tikras, kad popiežius nenori, jog sinodas būtų paprasčiausias susitikimas, o veikiau galimybė apsvarstyti tikinčiųjų poreikius, kad ir kurioje savo dvasinės kelionės vietoje jie būtų.
„Toks Šventojo Tėvo požiūris į pirmą vietą pastato žmones ir jų gyvenimo aplinkybes, – sako Cupichas. – Tai kitoks požiūris nei sakyti: štai bažnyčios taisyklės ir mokymai – tai yra standartas, pagal kurį mes jus vertinsime. Vietoj to jis ragina padėti žmonėms suvokti orumą, kuris yra juose.“
Po dvi savaites trukusio pernai metų sinodo, jo organizatoriai sakė, kad buvo pasiektas konsensusas, jog būtina rasti būdą išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems katalikams pasiūlyti kelią atgal į Bažnyčią. Kai kurie mano, kad pastarosios popiežiaus reformos, ypač santuokos anuliavimo supaprastinimo procesas, buvo paskatintos būtent šio konsensuso.
Būsimajame sinode bet kuris iš dalyvaujančių 279 vyskupų gali pateikti pasiūlymus popiežiui, kuriais jis gali remtis rengdamas galutinį dokumentą, galimai pakeisiantį Bažnyčios mokymą.
Galima sakyti, kad šiai akimirkai Cupichas rengėsi jau daugiau nei metus. Tiek Spokano (Vašingtono valstija), tiek Čikagos vyskupijoje jis rengė susitikimus su kunigais, kad aptartų buvusio Pontifikacinės tarybos krikščioniškos sąjungos skatinimui prezidento kardinolo Walterio Kaspero raštus, kuriuose jis siūlė ieškoti kelio priimti išsiskyrusius ir naują santuoką sudariusius katalikus atgal į Bažnyčią ir suteikti jiems būdą priimti Komuniją.
„Norėjau išgirsti nuomonę kunigų, nes jie yra arčiausiai žmonių ir žino, su kokiais iššūkiais šie kasdien susiduria“, – sakė Cupichas. Jis pridūrė, kad diskutuoti sinode jam taip pat padės keturi dešimtmečiai kunigavimo patirties.
„Per tuos metus esu daugybę kartų kalbėjęsis su išsiskyrusiais žmonėmis. Žinau jų viltis ir jų skausmą, ypač, jei jie siekė rasti kelią, kaip toliau aktyviai dalyvauti bažnyčios gyvenime, – sakė jis. – Manau, kad ši patirtis man padės išmanančiai ir jautriai kalbėti apie jų situaciją.“
