Kas turėtų atsakyti už politikų ir pareigūnų neteisėtai priimtus sprendimus? Ar jie patys, ar brangios jų klaidos ir vėl guls ant valstybės, taigi mokesčių mokėtojų, pečių? Šis klausimas pastaruoju metu jau skamba kone retoriškai.
Apie asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę kalbama kelis dešimtmečius. Dažniausiai tokiomis kalbomis politikai orą virpina norėdami pasireklamuoti ar kilus skandalui. Bet niekas nesikeičia. Antai net valstybės kišenę nuo lupikautojų sergėti turintis generalinis prokuroras D.Valys prieš nušalinimą įbrido į tą pačią pelkę kaip ir nemažai kitų institucijų vadovų. Pradėjęs kritiškai vertinamą prokuratūros reformą jis beatodairiškai vijo lauk neįtinkančius pareigūnus, kuriems dabar už priverstines pravaikštas gali tekti pakloti beveik 200 tūkst. litų. Ilgą laiką niekam nerūpėjo, kad sąskaita už uolaus prezidentės D.Grybauskaitės statytinio negrabiai vykdomą kadrų politiką galiausiai bus pateikta mokesčių mokėtojams, o dabar jau šaukštai po pietų.
Generalinė prokuratūra po nepalankių Valstybės kontrolės išvadų susizgribo sudaryti net kelias komisijas, kurios turi ištirti, dėl kieno kaltės buvo padaryti teismų pripažinti pažeidimai. Spėjama, kad tyrėjų išvadas bus bandoma pateikti taip, tarsi visą reformų košę užviręs prokuratūros vadovas nieko nežinojo apie galimus pažeidimus, ir bus rasta žemesnio rango iešmininkų. Tačiau ši istorija greičiausiai baigsis kaip visos kitos, kai kaltųjų daug, o nubausti nėra ką.
Taip nutiko ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, dėl kurios vadovų abejotinų sprendimų pernai neteisėtai atleistų darbuotojų kompensacijoms teko pakloti per 300 tūkst. litų.
Žinoma, tai menkniekis, palyginti su 3 mln. litų suma, kurią teismai šiai ministerijai priteisė atseikėti privačiai bendrovei, turėjusiai įdiegti elektroninę sveikatos priežiūros sistemą. Šiuo atveju kvailiausia net ne tai, jog mokesčių mokėtojų pinigai buvo sumokėti ir už neatliktus darbus. Valstybės kišenę patuštinęs projektas apskritai žlugo – milijonai paleisti vėjais. Bet ar nustatyti ir nubausti kaltininkai? Ar bandoma juos prispirti atlyginti žalą? Aišku, kad ne. Ministerijos rūmus palikęs V.Andriukaitis išsigynė kaltės – ir vieną, ir kitą problemą jis esą paveldėjo iš savo pirmtakų ir nieko pakeisti nebegalėjo. Buvęs ministras dėl žlugusio projekto įžvelgė ne tik buvusios ministerijos vadovybės kaltę – įsipareigojimų esą nevykdė ir verslininkai. Juos ministerija bandė skųsti Generalinei prokuratūrai. Bet prokurorai atsisakė ieškoti kaltųjų dėl pradangintų milijonų. Gal dėl to, kad ir savo bėdų turi iki kaklo?
Vieną valdišką įstaigą po kitos pastaruoju metu taršanti Valstybės kontrolė priekaištų pažėrė ir Finansų ministerijai. Kontrolieriams sukėlė abejonių šiai ministerijai pavaldaus Mokymo centro kelionės. Nustatyta, kad centrui priklausančio automobilio degalų norma važinėjant po Vilnių siekė daugiau kaip 33 litrus benzino šimtui kilometrų! Ir kaip kontrolieriams pasiteisino valdininkai? Ogi nesiteikė aiškinti nieko.
Dar įžūliau elgėsi Šiaulių valdininkai. Jų patyčių iš verslo sąskaitą irgi teks apmokėti valstybei. Teismo sprendimu Šiaulių savivaldybė vienai jau bankrutavusiai įmonei turės sumokėti 755 tūkst. litų. Tiek buvo įvertinta žala, kurią verslininkai patyrė negaudami miesto valdžios leidimo pradėti planuojamų statybų. Verslininkams teisme pavyko įrodyti, kad miesto galingieji taip elgėsi kerštaudami – palankų sprendimą bendrovei žadėta priimti tik sumokėjus duoklę. Reketuojami verslininkai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir greičiausiai vėliau dėl to smarkiai gailėjosi. Mat nors pinigų reikalavę du buvę Šiaulių savivaldybės tarybos nariai R.Čokovas ir I.Strupeikis dėl didelės vertės kyšio reikalavimo buvo nuteisti, jų kolegos verslininkams neoficialiai perdavė, kad dėl to paties komercinio projekto net nebandytų kreiptis į savivaldybę – leidimo negaus. Kerštaujantys politikai savo pažado laikėsi ir iki kadencijos pabaigos projekto netvirtino, nors teismas net keturis kartus naikino tokius valdininkų sprendimus. Bet, kaip jau įprasta, ši istorija atsirūgs tik skolose skęstančiai savivaldybei, o ne konkretiems asmenims.
Tiesa, net ir dabar galiojantys teisės aktai vis dėlto numato valstybės tarnautojų asmeninę atsakomybę už neteisėtus sprendimus. Bet pavyzdžių, kad už neteisėtus sprendimus ar tyčines klaidas valdininkas ar politikas atsakytų savo kailiu, nėra buvę. Galbūt situacija iš esmės pasikeistų, jeigu nors vienas jų papurtytų asmeninę piniginę.
To dabar siekia skandalingai iš pareigų atleistas buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas V.Gailius.
Parlamentaru tapęs V.Gailius ir teismo į darbą sugrąžintas buvęs jo pavaduotojas V.Giržadas siekia, kad padarytą kelis šimtus tūkstančių litų siekiančią žalą atlygintų prezidentės nurodymu juos iš darbo atleidęs buvęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis. Jeigu ieškovams pavyktų žalą nuo valstybės permesti ant buvusio ministro pečių, galbūt įvyktų lūžis, kurio laukia visuomenė.
