Režisavo: Eric Summer, Éric Warin. Įgarsina: Elle Fanning, Dane DeHaan, Carly Rae Jepsen, Maddie Ziegler
Į Amerikos kino sales atkeliauja europietiška animacija. Tiesa, šiuo atveju europietiška ją galima vadinti sąlyginai, kadangi „Balerina“ yra bendras Prancūzijos ir Kanados animatorių darbas. Animacinį filmą režisavo prancūzai Ericas Summeris, nuo 1991 m. daugiausia kuriantis televizijos serialus, ir Éricas Warinas, iki šiol režisavęs vieną trumpametražį animacinį filmą „Aleksas ir vaiduokliai“ („Alex and the Ghosts“) ir dirbęs animatoriaus asistentu kuriant Sylvaino Chomet „Trijulę iš Belvilio“ („Les triplettes de Belleville“). Didele patirtimi su animaciniais projektais nei vienas, nei kitas pasigirti negali, tačiau tai netapo kliūtimi imtis pakankamai didelio biudžeto naujo animacinio filmo.
Felisė ir Viktoras auga vaikų namuose Normandijoje. Abu vaikai puoselėja svajones – Felisė nori tapti šokėja, o nuolat ką nors konstruojantis Viktoras – išradėju. Vieną naktį, pabėgę nuo atkaklaus ir pikto ūkvedžio, vaikai įšoka į traukinį, kuris juos atgabena į šviesų ir svajonių miestą Paryžių. Taip jau susiklosto aplinkybės, kad vaikai laikinai išsiskiria ir Felisei ieškoti „Opera Garnier“ rūmų tenka vienai pačiai. Galiausiai klaidžių gatvelių labirintas atveda ją ten, kur, kaip ji jaučia visa širdimi, gali išsipildyti jos karščiausia svajonė. Įsmukusi į operos rūmus ji susipažįsta valytoja Odete, kuri ją užstoja nuo nemalonaus sargo. Įsiprašiusi Felisė prisiglaudžia pas Odetę, kuri, be Paryžiaus operos rūmų, dar tvarko ir vienos itin nemalonios madam Le Haut namus. Ponios Le Haut dukra Kamila itin įnirtingai treniruojasi ir laukia laiško iš Paryžiaus operos, su kvietimu prisijungti prie choreografo Merantės klasės. Perėmusi laišką Felisė apsimeta Kamila ir užima jos vietą – tačiau elementarių šokio pagrindų neturinčiai Felisei griežtasis Merantė nežada būti atlaidus ir nuolaidų atrankoje į baletą „Spragtukas“ ji gali nė nesitikėti... Jei skaitėte „Pelenę“ ir matėte „La troškinį“ („La Ratatouille“), „Balerina“ nepapasakos nieko naujo – skiriasi tik detalės, principas lieka tas pats. Tad jei „La troškinyje“, anot virtuvės guru šefo Ogiusto Gusto, gaminti gali visi, tai „Balerina“ sako, kad šokti gali visi. Na, arba bent jau tie, kurie turi savyje ugnelę, kurie myli šokį ir gyvena aistra jam. Tad jei pamačius šio filmo anonsą iš karto jau nujaučiate, kaip jisai baigsis – pasitikėkite savo nuojauta, šiuo atveju ji neapgauna. Finalas yra lygiai toks, kokio galima tikėtis.
Kalbant apie techninę pusę, nėra prie ko prikibti – „Balerinos“ kūrėjai pateikia vaizdus, kokybe mažai kuo nusileidžiančius Holivudo studijų darbams. Įspūdingas kameros darbas, iki smulkiausių detalių atkurta gražioji Paryžiaus Opera Garnier (tiek eksterjeras, tiek interjeras), kvapą gniaužiančios animacinio Paryžiaus panoramos. Personažai taip pat yra pakankamai išraiškingi, nors čia dar buvo kur pasistengti. Tačiau, bendrai paėmus, filmo techninė pusė palieka itin stiprų įspūdį. Bet štai garso takelis – dviprasmišką. Be tokiam filmui įprastai tinkančios instrumentinės muzikos ir klasikos intarpų, fone skamba modernūs šiuolaikinių JAV paauglių klausomi ritmai (ehm, o šiaip tai čia lyg ir vaizduojama XIX a. pabaiga, kai Eifelio bokštas dar tik buvo konstruojamas, o Laisvės statula – dar nenuplukdyta į Ameriką). Triukas, kurį Sofia Coppola panaudojo istorinėje biografinėje dramoje „Marija Antuanetė“, vis tik atrodo neįtikinamai – ypač neįtikinamai, kai pagal tokią muziką šokamas klasikinis „Spragtukas“.
„Balerina“ – dar vieną Pelenės istoriją pasakojantis animacinis filmas, kurį pažiūrėjusios mažos mergaitės garantuotai užsigeis pačios tapti baleto šokėjomis. Juostos stiprioji pusė – itin graži ir kokybiškai atlikta animacija. Filmas puikiai išreiškia pagrindinę mintį, kad svarbiausia tikėti savo svajone ir niekada nepasiduoti. Tad jei esate nusiteikę pažiūrėti dar vieną gražios pasakos variaciją, šis filmas bus kaip tik, tačiau jei norite ko nors naujo, šviežio ir originalaus, „Baleriną“ galite ir praleisti.
