Stambulas – Turkija. Aikštė priešais Şişli rajone esančią mečetę sausakimša. Didžioji dalis čia susirinkusių – prokurdiškos, opozicinės, Žmonių demokratinės partijos – HDP, rėmėjai, kurių lyderiai kartu su 10 kitų šios partijos parlamento narių lapkričio pradžioje buvo suimti apkaltinus juos ryšiais su teroristine laikoma Kurdų darbininkų partija (PKK). Miniai vis labiau įsiaudrinant, mitingo organizatoriai ryžtingai pradeda eiti seniausio Turkijos dienraščio Cumhuriyet redakcijos link. Šio opozicinio dienraščio redaktorius ir daugybė žurnalistų taip pat sulaikyti. Įsižiebti neramumams Turkijoje šiuo metu užtenka menkos kibirkšties, mane įspėjo vietinė teisininkė. Iš tiesų, nespėjus susivokti, pasigirsta ašarinių dujų užtaisų sprogimai ir iš visų pusių pasipila vandens patrankų srovė. Policijos sraigtasparniui sukant ratus virš minios, policijos kordonai pasileidžia paskui protestuotojus, trypdami nespėjusius pasitraukti. „Štai kuo tu tapai, Turkija!“ – šaukia vieniša moteris.
Nors Turkija kandidate į ES oficialiai tapo dar 1995 m., derybos dėl stojimo prasidėjo tik 2005-aisiais. Praėjus 11 metų, vis aštrėjanti retorika daugeliui turkų baigia sužlugdyti bet kokią viltį paversti savo šalį demokratiška, vakarietiška šalimi.
ES ministrai nepritarė derybų nutraukimui
Nors gruodžio mėnesio 13 dieną ES ministrai nepritarė lapkričio 24 d. Europos Parlamento (EP) siūlymams sustabdyti Turkijos stojimo į ES derybas, tarpusavio santykiai išlieka įtempti. EP sprendimas buvo priimtas didele balsų persvara, 471 prieš 37, be to, jį stipriai palaikė Austrija. Šiam siūlymui pritarė ir visi Lietuvos atstovai. Pasak Turkijos ir Europos Sąjungos santykius analizuojančios idėjų laboratorijos (Think-Tank ang.) EDAM ekspertės Yesil Deniz, nors EP priimta rezoliucija buvo rekomendacinio pobūdžio ir nors buvo galima tikėtis, jog Europos Komisija šiam siūlymui nepritars, galime matyti aiškų signalą, kurį siunčia ES šalys. „Nereikia net sakyti, jog Europos Parlamento rezoliucija, siūlanti suspenduoti prisijungimo derybas puikiai atspindi nedraugišką atmosferą tarp abiejų pusių. Per bendrijos istoriją tai pirmas atvejis, kai tokia rezoliucija yra priimta prieš šalį kandidatę. Be to, ją palaikė beveik visos politinės Europos Parlamento partijos.“
Nors ES ministrai nesiėmė stabdyti tolesnės Turkijos integracijos, po susitikimo gruodžio 13 dieną pareiškė, jog stojimo procesas išlieka neterminuotas, o naujas derybų etapas kol kas nebus pradėtas. Yesil Deniz teigimu, didžiausią susirūpinimą ES kelia Turkijos tvarkymasis su nepavykusio perversmo pasekmėmis, tai ypač svarbu ginant žmogaus teises bei teisės viršenybę. „Jau anksčiau daug nerimo kėlė prezidento Erdogano siūlytas mirties bausmės sugrąžinimas bei galimas susidorojimas su politiniais oponentais.“ Dėl nepaprastosios padėties Turkija yra laikinai sustabdžiusi ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią šalis pasirašė 2000 metais. Europarlamentarų nuogąstavimus pagilino ir vis prastėjanti padėtis, vertinant šalį pagal žodžio ir spaudos laisvę. „Nesenai buvo priimta rezoliucija, kuri ragina Turkiją paleisti suimtus žurnalistus be nusikalstamos veiklos įrodymų“, – teigia EDAM ekspertė.
Turkijoje prastėja žmogaus teisių ir žodžio laisvės padėtis
Pasak opozicinės Respublikos žmonių partijos – CHT lyderio Kemalo Kılıçdaroğlu pranešimo, Turkijoje šiuo metu įkalinti 142 žurnalistai. Per pusantro šimto laikraščių, žurnalų, televizijos kanalų bei naujienų agentūrų uždarytos. Anot Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos raporto, pasirodžiusio gruodžio 12 d., Turkijos valdžia visiškai nutildė nepriklausomą žiniasklaidą dėl kritikos nukreiptos prieš negailestingą susidorojimą su įtariamais valdžios oponentais. Nerimauja ir kitos žmogaus ir žodžio laisvę ginančios organizacijos. Amnesty International teigia, jog lapkričio 22 d. sustabdyta 375 nevyriausybinių organizacijų veikla, kaltinant jas ryšiais su teroristine ir prieš šalį nukreipta veikla. Uždraustų NGO sąraše gausybė organizacijų, ginančių žmogaus teises, moterų teises, asociacijos, remiančios vietinę kultūrą bei skurstančiuosius, studentų ir net sporto klubai. Daug kritikos susilaukė ir opozicinės HDP partijos lyderių bei parlamento narių suėmimai, kurie tęsiasi iki šiol.. Protestai Stambule ir Ankaroje buvo numalšinti panaudojus vandens patrankas bei ašarines dujas. Šį savaitgali šalyje buvo užpulta per 20 šios partijos atstovybių, daugelis jų padegta.
Turkija prašo suprasti, tačiau neketina nusileisti
Nepaisant to, kad po EP rezoliucijos Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pagrasino atverti šalies sienas pabėgėliams, o šalies ministras pirmininkas Binalis Yildirimas įspėjo, jog ES turėtų galutinai apsispręsti dėl savo ateities vizijos su Turkija ar be jos, Turkijos ekonominės plėtros fondo generalinės sekretorės profesorės Çiğdem Nas teigimu, iš karto po EP rezoliucijos dėl derybų sustabdymo Turkija ėmėsi veiksmų pademonstruoti, jog tiki šalies ateitimi ES, tačiau prašė ir didesnio palaikymo. „Turkijos ir Europos Sąjungos ryšių ministras per susitikimą su partneriais Briuselyje pareiškė, jog Turkija ketina tęsti integracijos derybas, tačiau taip pat ir negali laukti Europos Sąjungos sprendimo amžinai. Turkijos lyderiai ne kartą minėjo, nors supranta, jog teisės viršenybė bei demokratizacija vaidina svarbų vaidmenį norint priartinti šalį prie ES, tačiau taip pat prašė didesnio ES solidarumo ir supratingumo dėl šalyje nuolat tvyrančios teroristinių išpuolių grėsmės po nepavykusio perversmo šių metų liepą“, – teigia Turkijos ir ES santykių ekspertė Çiğdem Nas.
Europos Sąjungos šalių lyderiai, nors ir nevieningai, tačiau neskuba priimti ryžtingų sprendimų, siekiant stabilizuoti ES ir Turkijos santykius. Tuo tarpu Rytų kaimynės valiutos vertei smingant žemyn, Ankaros kantrybė senka. Turkijos valdžiai privalu nuraminti vis labiau nerimaujančią visuomenę, suteikti jai gerų žinių. „Jeigu griežta politinio stabilizavimo politika Turkijoje nesikeis, Europos Parlamentas prieštaraus bet kurioms iniciatyvoms panaikinti vizas. Todėl žlugtų ES ir Turkijos susitarimas dėl pabėgėlių srauto kontroliavimo, o tai lemtų naują politinę krizę. Ankara laiko panaikinti vizas ES davė iki šių metų pabaigos“, – teigia Yesil Deniz. Jai pritaria ir kolegė Çiğdem Nas: „ES neišpildžius pažado įvesti trumpų kelionių bevizį režimą Šengeno erdvėje, Turkija nesilaikys pabėgėlių perdavimo susitarimo. Tokiu atveju šalis gali dar labiau nutolti nuo Europos bei pagilinti nusivylimą ES ir jos vertybėmis. Turkija yra įvykdžiusi 65 iš 72 kriterijų dėl vizų liberalizavimo. Galimybė laisvai judėti po Šengeno erdvę yra itin svarbus veiksnys, darantis įtaką turkų viešajai nuomonei apie ES. Panaikinus vizas, daugelis šalies gyventojų galėtų pasijausti laukiami Europoje“, – mano Çiğdem Nas.
Turkija taip pat turi abejonių
Nors ES reikalauja Turkiją susiimti ginant žmogaus ir žodžio laisvę, tačiau dėl ateities Bendrijoje nuogąstauja ir patys turkai. „Nestabili dabartinė ES padėtis veikia ne tik Turkijos derybas, bet ir Europos Sąjungos plėtros idėją apskritai. ES ekonominė ir institucinė krizė didina euroskepticizmą bei radikalių dešiniųjų politinių judėjimų iškilimą keliose Bendrijos šalyse. Nors egzistuoja labai konkretūs nesutarimai, lėtinantys Turkijos integraciją (kaip antai Kipro problema), tačiau integraciją taip pat sunkina vyraujantis saugumo ir prieš emigrantus nukreiptas politinis diskursas“, – dėsto profesorė Çiğdem Nas.
Daugelis europiečių skeptiškai vertina Turkijos galimybes tapti visaverte Bendrijos nare. Nemažai jų teigia, jog šios šalies narystė sukeltų dar daugiau nesutarimų krizę išgyvenančioje Bendrijoje. Profesorės Çiğdem Nas nuomone, būtent Turkijos eliminavimas iš europinės integracijos lemtų didesnį nestabilumą regione. „Turkijos dinamiška darbo jėga, klestintis verslas, užsienio politikos patirtis, karinė galia ir turtinga kultūra galėtų pasitarnauti Europos Sąjungai daugelyje sričių: ES užsienio politikai ir saugumui, ekonomikos augimui ir dinamikai bei socialinei politikai. Jos efektyvumas padėtų bendradarbiauti su tokiais regionais kaip Artimieji Rytai bei Šiaurės Afrika“, – vardina Çiğdem Nas.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy yra pareiškęs, jog Turkija nėra Europa. Tačiau tikslinga persvarstyti iš naujo, ar kultūriniai ir religiniai skirtumai svarbesni už abipusę gerovę. Svarbu analizuoti, ar Turkija negalėtų tapti gelbėjimosi ratu politinę krizę išgyvenančiai Bendrijai. Galų gale, apsispręsti, ar ši šalis gali tapti visaverte ES nare, ar ne. Neatstumti jos, kol ši didelį potencialą turinti ES kaimynė nenusigręžė į partnerystę Rytuose. Visai nesenai naujai paskirtas Prancūzijos generalinis konsulas Turkijoje Bertranas Buchavelteris savo inauguracijos kalboje pavartojo legendinio turkų dainininko Zeki Mureno dainos „Neišeik, man tavęs reikia“ pavadinimą ir žodžius, kurie tiesiog puikiai apibūdino Turkijos ir ES santykius ir to, ko abiem pusėms šiuo metu labiausiai reikia.
Šaltinis: Bernardinai
