Režisavo: David Leitch. Vaidina: Charlize Theron, James McAvoy, John Goodman, Eddie Marsan, Sofia Boutella
Davido Leitcho „Atominė blondinė“ yra pasakojimas apie šnipų nuotykius Berlyne, paskutiniosiomis Berlyno sienos gyvavimo dienomis. Po „Atominės blondinės“ slapyvardžiu slepiasi geriausia MI6 agentė Lorena Broton (Charlize Theron) kurios sugebėjimai ir vertė neapsiriboja tik seksualumu ir plaukų spalva. Pagal Anthony Johnstono komiksus sukurtas šnipų filmas, savo siužetu ir netikėtais jo vingiais, jokiu būdu, nėra le Carré konkurentas, tačiau geba sužavėti nepriekaištinga vizualine estetika, puikia Theron ir Jameso McAvoy vaidyba ir, žinoma, įspūdingomis kovos scenomis, kurioms šiame filme tenka pagrindinis dėmesys – nieko nuostabaus, mat režisieriaus kėdėje sėdi kaskadininkas ir vienas iš „John Wick“ režisierių Davidas Leitchas.
Theron pirmuosiuose juostos kadruose pasirodo Ievos kostiumu – tiesa, su daugybe mėlynių ir sumušimų. Skausmams numalšinti ji pasirenka ledo pilną vonią ir stiklinę degtinės. Agentė ką tik sugrįžo iš Berlyno, kad MI6 tyrėjui Grėjui (Toby Jonesas) ir jo griežtam partneriui iš CŽV (Johnas Goodmanas) duotų ataskaitą, kaip jai sekėsi surasti ir pabandyti konfiskuoti „Sąrašą“ – slaptą ir kompromituojantį dokumentą su visų Jos Didenybės dvigubų agentų tapatybėmis – ir rusų išdaviką (amžinai girtas Eddie Marsanas), sutrukdžiusiu jai tai padaryti.
Sėdėdama kambaryje, labai panašiame į tą, kuriame kadaise buvo tardoma kita blondinė juostoje „Esminis instinktas“, Lorena prisimena atvykimą į Berlyną ir susitikimą su savo partneriu, agentu Deividu Persivaliu (ginklu mojuojantis psichopatas Jamesas McAvoy), kuris ne tik tapo panašiu į vietinius, bet ir visai „sulaukėjo“. McAvoy į šį savo vaidmenį panyra taip pat entuziastingai ir su pasimėgavimu, kurį matėme „Split“.
Matydami, kaip lengvai Persivalis pasiduoda pačioms įvairiausioms ydoms ir silpnybėms, visai nenustembame, kad jis Lorenai iš karto ima meluoti. Tačiau ar jis meluoja, nes nėra tikras, ar ji nėra dviguba agentė, žinoma „Kuprinės“ pravarde? O gal jo kėslai kur kas tamsesni? Ir kas yra toji prancūzų šnipė („Star Trek Beyond“ žvaigždė Sofia Boutella), sekanti Loreną ir netrukus atsidūrusi su ja lovoje? Ar tik ne garsioji „Kuprinė“?
Jei atvirai, lojalumo ir sąžiningumo klausimai juostoje nesugeba įtraukti ir sudominti. Laimei, dar yra paslaptis, iš kur ant Lorenos kūno atsirado visos tos žymės. Leitchas jau nuo pat juostos pradžios pateikė porą pavyzdžių, kaip puikiai moka pateikti kovos scenas. Tačiau kai pagaliau pasiekiama pagrindinės kovos kulminacija, gerbėjai bus taip įtraukti kad pamirš ir atleis bet kokias iki tol matyto siužeto spragas: ilga vieno nenutrūkstamo kadro scena, kai Lorenai tenka išsikovoti kelią per aršių ir sunkiai įveikiamų priešų pilną daugiabučio laiptinę yra gniaužianti kvapą. Theron veržiasi į priekį su nirtuliu, prilygstančiu Min-sik Choi juostoje „Oldboy“ ar Matto Damono „Bourne“ franšizėje. Kovos scenose puikiai dera kraujo upės, išradingi triukai, aukščiausio kalibro fizinė komedija ir meistriška kinematografija.
Iš „Atominės blondinės“ nereikia tikėtis nieko daugiau nei labai puikiai susižiūrinčio B kategorijos filmo, naujai pažiūrinčio į veiksmo herojaus amplua, kuriame šįkart atsiduria moteris – tai suteikia tradiciniam žanrui naują prieskonį, tačiau nėra persistengiama su dirbtinėmis „girl power“ nesąmonėmis. Ir nors juostą žiūrėti (dažniausiai) yra labai smagu, neapleidžia nuojauta, kad Theron yra verta daugiau. Niekas nesako, kad tai privalo būti kažkas tokio radikalaus ir fundamentalaus kaip „Bond, Džeinė Bond“. Pakaktų kažko su didesne išliekamąja verte nei šis gerai atrodantis ir pakankamai įtraukiantis veiksmo filmas, kuriam visiškai neįdomu, kas per žmogus yra pagrindinė juostos veikėja, apart to, kad ji yra „atominė“ ir „blondinė“.
