Viena iš aštuonių naujų planetų, pastebėtų nutolusiose saulių sistemose, uzurpavo „labiausiai į Žemę panašaus ateiviško pasaulio“ titulą, paskelbė astronomai. Atradimas buvo pristatytas Amerikos astronomų draugijos susitikimo metu.
Visas aštuonias planetas pastebėjo NASA Keplerio kosminis teleskopas. Dabar jo rastų egzoplanetų skaičius viršija 1 000. Tiesa, tik trys yra saugiai įsikūrusios savo žvaigždžių „gyvenamojoje zonoje“, ir viena iš jų yra uolėta, kaip ir Žemė, ir tik šiek tiek šiltesnė.
Raudonas dangus
Trys potencialiai gyvybei tinkamos planetos prisijungė prie Keplerio „šlovės alėjos“, kurioje dabar puikuojasi jau aštuoni žavūs planetiniai kandidatai. Be to, tyrėjų teigimu, labiausiai į Žemę panaši planeta iš rastų pastaruoju metu, dar žinoma kaip Kepler 438b, greičiausiai yra dar panašesnė į mūsų namus nei Kepler 186f – kuri anksčiau atrodė labiausiai tikėtina Žemės dvynė.
12 proc. didesnė už Žemę, naujoji pretendentė yra didesnė nei 186f, tačiau jos temperatūra yra artimesnė mūsiškei – ji greičiausiai gauna tik 40 proc. daugiau šilumos iš savo saulės nei mes iš saviškės, taigi jeigu stovėtume ant 438b paviršiaus, ten būtų tik šiek tiek šilčiau, teigia dr. Dougas Caldwellas iš SETI (Nežemiškos kilmės protingų gyvybių paieškos) instituto Kalifornijoje.
„Ir ji sukasi aplink vėsesnę raudonąją nykštukę, todėl jų dangus atrodytų raudonesnis, nei mūsiškis atrodo mums“, - sakė dr. Caldwellas.
Tiesa, savo akimis pamatyti šią planetą ir jos dangų mums nepavyks – ne tik dėl to, kad planeta nuo mūsų yra nutolusi per 475 šviesmečius, bet ir dėl to, kad mes iš esmės vis dar nežinome, iš ko ji yra sudaryta.
Vaizdai iš Keplerio teleskopo, kuris skrieja už Žemės ir žvelgia toli į kosmosą, kol mes sukamės aplink savo saulę, yra naudojami identifikuoti nutolusias planetas, stebint jų „tranzitus“. Tai reiškia žvaigždės šviesos pritemimą tada, kai priešais ją praskrieja planeta.
Didelė mokslininkų grupė tuomet pasitelkia papildomus duomenis iš Žemėje esančių teleskopų, kad toliau ištirtų tas nepažįstamas saulės sistemas. Jie bando apskaičiuoti, kokio dydžio yra tos planetos ir kaip arti jos sukasi aplink savo žvaigždes. Tiesa, ne kiekvienas pritemimas galiausiai pasirodo esąs planeta.
„Žvaigždžių kelių“ scenarijus
Net ir tada, kai mokslininkai patvirtina egzopanetos egzistavimą, sudėtinga atsakyti į klausimą, ar ji yra „panaši į Žemę“, ar ne. Gyvenamosios zonos dydis, kur planeta yra pakankamai nutolusi nuo savo saulės, kad išlaikytų vandenį, bet ne taip toli, kad šis užšaltų, priklauso nuo to, kiek labai mokslininkai nori būti įsitikinę savo apytikriais skaičiavimais.
Pasak dr. Cardwello, vos trys iš aštuonių naujų egzoplanetų gali būti priskiriamos šiai zonai be jokių abejonių – ir tik dvi iš jų tikriausiai yra uolėtos, kaip ir Žemė. Detaliau apibūdinti tokias planetas yra nepaprastai sudėtinga.
„Iš Keplerio teleskopo matavimų ir kitų mūsų atliktų matavimų, mes nežinome, ar tos planetos turi vandenynus su žuvimis ir žemynus su medžiais, - sakė dr. Caldwellas. – Mes žinome tik jų dydį ir energiją, kurią jie gauna iš savo žvaigždės.“
„Taigi, galime pasakyti: jos yra tokio dydžio, kad greičiausiai yra uolėtos, ir jų gaunama energija gali būti prilyginama tai, kurią gauna Žemė, - pažymėjo jis. – Kai mes užpildome žinių spragas savo pačių saulės sistemoje, mes kartu sužinome daugiau apie tai, ką reiškia būti panašia į Žemę planeta.“
Kalbėdama Amerikos astronomų draugijos konferencijoje, prof. Debra Fischer iš Jeilio universiteto sakė prisimenanti tą laiką, kai daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo rasta pirmoji egzoplaneta.
„Pamenu, kad astronomai iki to laiko buvo labai sunerimę, - sakė ji. – Mes turėjo žengti žingsnį atgal ir pasakyti: galbūt „Žvaigždžių kelių“ scenarijus yra klaidingas. Tai mane pripildė nevilties.“
Prof. Fischer taip pat sakė, kad tokie jautrūs teleskopai, kaip Keplerio, pradėjo „nuostabaus ir įspūdingo darbo“ erą: „Mes kalbame apie planetą – ir galime matyti tik jos žvaigždę per galingą teleskopą. Galime braižyti grafas ir nuspėti jos sandarą bei turėti rimtas mokslines diskusijas. Tai yra nuostabu.“
