Astrologai ir panašų dvasinį požiūrį turintys žmonės paprastai yra vieninteliai, kurie tiki sąsaja tarp žmogaus gimimo dienos ir jų asmenybės. Tačiau pasak neseniai paskelbto tyrimo, yra ir mokslinių įrodymų, kad jūsų gimimo sezonas tikrai turi įtakos tam, kokie esate.
Budapešto Semmelweiso universiteto tyrėjai ištyrė 366 Vengrijos universiteto studentus, ir išsiaiškino, kad vasarą gimę žmonės yra labiau linkę patirti dažną nuotaikų kaitą būdami suaugę. Tuo tarpu gimusieji žiemą yra mažiau linkę turėti dirglią asmenybę. Savo gimtadienį švenčiantieji pavasarį yra labiau linkę pasižymėti „perdėtai pozityviu“ temperamentu, o štai rudenį gimę žmonės buvo mažiau linkę susirgti depresija.
„Biocheminiai tyrimai parodė, kad tas metų laikas, kuriuo esate gimęs, turi įtakos tam tikriems monoaminų mediatoriams, tokiems kaip dopaminas ir serotoninas, kuri yra pastebima netgi jums suaugus, - rašytiniame pranešime teigia vyriausioji tyrimo vadovė Xenia Gonda, Semmelweiso universiteto profesorė adjunktė. – Tai leido mums padaryti išvadą, kad gimimo laikas gali turėti ilgalaikių padarinių.“
Tie mediatoriai vaidina vaidmenį reguliuojant tokius kognityvinius procesus, kaip emocijos ir susijaudinimas, kurie lemia asmens nuotaiką, todėl tyrėjai mano, kad jie gali turėti įtakos ir tam tikro temperamento išsivystymui. Tačiau kadangi į šį pirminį tyrimą buvo įtraukta tik apklausa, o jo dalyviai nebuvo stebimi ilgą laiką, reikia atlikti dar daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kaip ir kiek labai tarp šių dviejų faktorių atsiranda ryšys.
„Dar negalime nieko pasakyti apie tame dalyvaujančius mechanizmus, - savo pranešime pripažino Gonda. – Dabar bandysime išsiaiškinti, ar yra kokių nors genetinių orientyrų, kurie būtų susiję su gimimo sezonu ir nuotaikų sutrikimu.“
Savaime suprantama, temperamentą vėlesniame gyvenime lygiai taip pat gali įtakoti su metų laiku susiję ankstyvosios aplinkos faktoriai, tokie kaip tuo metu prieinamas maistas ir maistinės medžiagos, motinos fizinio aktyvumo lygis, lauko temperatūra ir aplinkos patogenai, teigia Gonda.
„Maždaug 400 subjektų yra palyginti mažas pavyzdžio dydis, todėl išvados gali būti ir atsitiktinės, - „The Huffington Post“ sakė Sreeramas Ramagopalanas, su šiuo tyrimu nesusijęs neuromokslo dėstytojas iš Oksfordo universiteto, praeityje tyręs gimimo sezono įtaką psichiniams sutrikimams. – Nepaisant to, buvo įtikinamai išsiaiškinta, kad gimimo sezonas turi įtakos tam tikriems sutrikimams, pavyzdžiui, šizofrenijai. Tokias išvadas potencialiai paaiškinančios hipotezės yra arba motinos persirgtos infekcinės ligos, arba jos vitamino D lygis organizme, kurie abu varijuoja sezoniškai.“
„Gimimo sezonas pasižymi keliais skirtingais aplinkos faktoriais, kurie pasireiškia nėštumo laikotarpiu ir iškart po gimimo, - „The Huffington Post“ paaiškino Gonda. – Tie laikotarpiai yra gyvybiškai svarbūs centrinės nervų sistemos vystymuisi.“
Štai visos išvados, tyrėjų padarytos apie gimimo metų laiką:
Vasara: Didesnė tikimybė turėti chroninį nuotaikų kaitos sutrikimą, charakterizuojamą greito ir dažno keitimosi tarp liūdnos ir linksmos nuotaikos.
Pavasaris ir vasara: Didesnė tikimybė turėti „hipertiminį temperamentą“, arba asmenybės tendenciją būti perdėtai pozityviu.
Žiema: Mažesnė tikimybė turėti dirglų temperamentą palyginus su tais, kurie gimė kitu metų laiku.
Ruduo: Reikšmingai mažesnis polinkis į depresinį temperamentą nei gimusiųjų žiemą tarpe.
Svarbu pastebėti, kad tyrimas buvo atliktas Vengrijoje – šalyje, pasižyminčioje šiltomis ir sausomis vasaromis bei šaltomis žiemomis – ir kad sezoniniai aplinkos faktorių skirtumai gali būti ne tokie svarbūs arčiau pusiaujo esančiose vietose.
Tyrimo išvadų kol kas nereikėtų priimti kaip neabejotinų, ir vis dar reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima atskirti koreliaciją ir priežastingumą. Tyrimo išvados neseniai buvo pristatytos Europos neuropsichofarmakologijos koledžo kongrese Berlyne.
