Čikaga jau senokai yra atsidūrusi labai nepavydėtinoje finansinėje padėtyje: miesto biudžetas pasiekė beveik milijardo dolerių deficitą, jo obligacijoms suteiktas „šlamšto“ statusas, jį sekina keli itin brangiai atsėję teismų sprendimai, mažėjanti mokesčių bazė ir įsiskolinimas viešojo sektoriaus darbuotojų pensijų fondams, siekiantis stulbinančius $42 milijardus. Atmetus visus šiuos dalykus, tai puiki vieta gyventi.

Ilinojaus valstija turi savų finansinių problemų, tad miestas didelės pagalbos iš jos gali nesitikėti. Beje, sėkmės siekiant finansinės federalinės paramos iš respublikonų partijos kontroliuojamo Senato ir prezidento, kurį miesto merė išvadino „rasistu“.

Mažėjanti mokesčių bazė yra puikus įrodymas, kad mokesčių našta gyventojams jau yra per didelė. O kadangi reikalams čia vadovauja demokratai, viešųjų paslaugų apkarpymo tikėtis nereikėtų.

Vienintelė išeitis merei Lori Lightfoot ir miesto tarybai yra restruktūrizuoti milžiniškas miesto skolas. Kitais žodžiai tariant – bankrotas.

Norint, kad miesto ekonomika vėl pradėtų augti būtina sumažinti mokesčius, tačiau mažesni mokesčiai reikštų, kad miestas nebegalėtų susitvarkyti su savo skolomis. Federaliniai įstatymai numato, kad sumažinti skolas galima pateikus teismui prašymą dėl bankroto paskelbimo. Bankroto teismo teisėjas turi federalinius įgaliojimus sumažinti miesto finansinius įsipareigojimus, pakeisti pensijų sistemą, reorganizuoti jo funkcijas į efektyviau veikiančią sistemą ir net panaikinti dalį skolų – tačiau teisėjas neturi įgaliojimo pakelti gyventojams mokesčių.

Bankrotas yra skausmingas procesas. Jis priverčia miesto kreditorius – obligacijų savininkus (rizikos draudimo fondus ir Volstrito bankininkus) ir žmones, laukiančius iš apmokėjimo už suteiktas prekes ir paslaugas (įskaitant esamus ir buvusius viešojo sektoriaus darbuotojus) – patirti nuostolius.

Šis planas turi keletą trūkumų. Pirmiausia, sėkmės gaunant sutikimą iš profsąjungų pakeisti pensijų skaičiavimą. Buvęs Ilinojaus gubernatorius Bruce’as Rauneris trejus metus bandė susitarti su profsąjungomis dėl bent jau nedidelių reformų, tačiau buvo išguitas iš valdžios.

Be to, nesvarbu, kokius sprendimus priims bankroto teisėjas – procesas vis tiek bus skausmingas. Apie tai galite paklausti Detroito gyventojų, patyrusių tai 2013 metais.

Tačiau realios alternatyvos nėra.

Tai yra Lightfoot momentas. Ji nesukūrė šios krizės, tačiau jei vietoj reformų ji nuspręs siekti didesnių mokesčių už mažiau viešųjų paslaugų, Čikagos populiacija toliau mažės, o nekilnojamojo turto vertė toliau kris. Čikaga anksčiau ar vėliau neišvengs bankroto, o laukti, kada statybų kranus miesto centre pakeis apleisti pastatau vaiduokliai, yra tiesiog amoralu.

Deja, ne viskas priklauso nuo Lightfoot. Pagal federalinius įstatymus, valstija pirmiausia turi patvirtinti atskirų savivaldų bankroto prašymus, o tik tada pats miestas gali bandyti kreiptis dėl savo skolų restruktūrizavimo.

Vietoj to, kad darytų spaudimą Springfildui siekiant, kad kiti valstijos miestai prisidėtų prie Čikagos skolų dengimo, jai reikia gauti leidimą iš gubernatoriaus Pritzkerio ir valstijos įstatymų leidėjų siekti racionalaus finansinio reorganizavimo ir skolų sumažinimo per federalinę bankroto procedūrą.

Vienas dalykas aišku kaip diena: kreipimasis dėl bankroto atima galimybę iš politinio aparato narių apgaudinėti ir mulkinti gyventojus. Korumpuotas politinis aparatas Čikagoje traukiasi ir nyksta jau mažiausiai tris dešimtmečius, tačiau senosios Daley koalicijos liekanų vis dar yra. Tačiau bankrotas visa tai galutinai išnaikintų. Miestas privalo visiškai apsivalyti, kad atsigautų ir vėl galėtų klestėti.

Tačiau žinant, kaip Čikagoje linkę klostytis politiniai reikalai, labai sunku atsikratyti skepsio ir patikėti, kad merė Lightfoot padarys tai, ką būtina padaryti. Dabartinė sistema yra pernelyg įsisenėjusi, pernelyg nepaslanki, kad prisidėtų prie tokio radikalaus žingsnio. Kalba eina ne tik apie politikus, bet ir apie kraujasiurbius verslininkus, organizuotą nusikalstamumą, o moderniaisiais laikais – ir gatvių gaujas, kurios taip pat pelnosi iš dabartinės situacijos.

Čikaga nuo seno garsėja kaip korupcijos liūnas. Ar mostelėjus stebuklinga bankroto lazdele pavyks kompensuoti beveik 100 metų amoralaus valdymo? Neskubėkite už tai eiti lažybų.