Likus vos kelioms dienoms iki Prancūzijos prezidento rinkimų, jų favoritu yra laikomas Emanuelis Macronas. Tačiau prieš patenkant į Eliziejaus rūmus jam teks įveikti keletą iššūkių.
39-erių nepriklausomo centristo kampanija buvo įspūdinga. Dėka „En Marche!“ judėjimo jam pavyko įveikti tradicines šalies partijas. Tačiau šiuo metu jo rinkėjams labiau rūpi ne paties Macrono palaikymas, o pasipriešinimas radikalių dešiniųjų Nacionalinio Fronto kandidatei Marine Le Pen.
Kalifornijos Los Andželo universiteto (UCLA) prancūzų ir frankofonų studijų profesorius Dominicas Thomasas tiki, jog Prancūzijoje dabar susidarė tokia pat situacija kaip ir 2002 metais. Tuo metu Marine tėvas, Nacionalinio Fronto įkūrėjas Jean-Marie Le Pen taip pat pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. Šalies rinkėjams teko susivienyti ir balsuoti už Jacques Chirac vien tam, kad prezidentu nebūtų išrinktas radikalių dešiniųjų kandidatas. Thomasas tikino, jog „prislėgtiems“ rinkėjams dabar teks dalyvauti rinkimuose, kuriuose jie turės užkirsti kelią Le Pen kandidatūrai, o ne išsakyti palaikymą Macronui.
„Problema yra tokia pat kaip 2002 metais. Prancūzijos rinkėjai yra morališkai šmeižiami ir verčiami rinktis Macroną tik tam, kad prezidento rinkimų nelaimėtų Le Pen. Kyla rizika, jog stengiantis padaryti įtaką rinkimų rezultatams, bus pakenkta visam rinkiminiam procesui,“ – kalbėjo Thomasas.
Nors Macroną palaiko dabartinis prezidentas Francois Hollande, respublikonų kandidatas Francois Fillonas ir socialistų partijos kandidatas Benoitas Hamonas, jis nėra visuotinai mėgiamas. Visuomenės akyse jis dažnai matomas kaip „elitas“, kuriam nėra artimi paprastos visuomenės reikalai. Dėl savo arogancijos Macronas ne kartą buvo kritikuojamas tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų. Thomasas pabrėžė, jog nors Macrono palankumas Europos Sąjungai ir integracijai padės iškovoti pergalę rinkimuose, jis nebus visuotinai mėgiamas prezidentas.
„Tai nebus toks pat geras jausmas, koks buvo, kai pasibaigus Busho kadencijai prezidentu tapo Obama. Baracko Obamos prezidentūra žadėjo patikimus pokyčius. Macrono prezidentūra galbūt ir pakeis kai kurių žmonių lūkesčius, tačiau iš jo pastoviai bus reikalaujama pokyčių sėkmingumo įrodymų,“ – kalbėjo Thomasas.
Pastaroji savaitė abejiems kandidatams buvo ganėtinai sunki. Macronas buvo kritikuojamas dėl per didelio apsidžiaugimo pergale pirmame rinkimų ture, o jo gimtojo miesto rinkėjai išsakė savo palaikymą Le Pen, kuri per apsilankymą „Whirlpool“ džiovyklių gamykloje dar labiau apsunkino Macrono reikalus. Le Pen gamykloje buvo sutikta ovacijomis, o Macronas, didžiąją dienos dalį praleidęs miesto prekybos rūmuose, buvo sutiktas daug priešiškiau.
Le Pen taip pat susidūrė su problemomis. Praėjusią savaitę vyras, kurio buvo paprašyta laikinai vadovauti Nacionalinio Fronto partijai, turėjo pasitraukti po holokausto neigimo kaltinimų. Nacionalinio Fronto partijos nariai rinkiminės kampanijos laikotarpiu buvo persekiojami holokausto neigimo kaltinimų. Kovo mėnesį Nacionalinio Fronto regioninio municipaliteto narys Benoitas Loeuilletas buvo nušalintas, kai buvo paviešinta slapčia filmuota medžiaga, kurioje jis teigia, jog holokausto metu nevyko masinės žudynės. Kiek anksčiau šį mėnesį pasipiktinimą sukėlė ir pati Le Pen. Nacionalinio Fronto lyderė užsiminė, jog Prancūzija nebuvo atsakinga už žydų persekiojimą ir siuntimą į nacių koncentracijos stovyklas, nors ankstesni du šalies lyderiai viešai atsiprašė dėl Prancūzijos policijos vykdytų nacių įsakymų, pagal kuriuos 1942 metais į Paryžiaus Vel d’Hiv dviračių trasą buvo suvaryti 13 tūkstančių žydų.
„En Marche!“ padalinio Jungtinėje Karalystėje vadovas Ygalas El Harraras teigė, jog judėjimas stengsis kovoti su „rasistine partija“ bei įtikinti rinkėjus balsuoti už Macroną, o ne prieš Le Pen.
„Negalime leisti, kad Prancūzijoje rasistinė partija sulauktų beveik 40 procentų rinkėjų palaikymo. Žinome, kad susiduriame su iššūkiu ir turime padaryti, kad žmonės balsuotų už Macroną, o ne prieš Le Pen,“ – kalbėjo Harraras.
Vienas sunkiausių Macrono uždavinių – įtikinti radikalių kairiųjų kandidatą Jean-Luc Melenchoną palaikiusius rinkėjus balsuoti už jį.
„Pagrindinė problema yra ta, jog daugelis rinkėjų Macroną vis dar laiko bankininku. Toks palyginimas vaizduoja jį kaip nutolusį nuo realybės ir nesuprantantį taip vadinamų „mažų žmonių“. Macronas kalba tiems, kurie yra išsilavinę ir gyvena didžiuosiuose miestuose. Jis nesugeba sukurti ryšio su Prancūzijos kaimų ir buvusių industrinių rajonų gyventojais, kuriems šiuo metu yra ypatingai sunku,“ – kalbėjo Europos politinių mokslų lektorė Emmanuelle Schon-Quinlivan.
Trečiadienį Macronas gaus paskutinį šansą įtikinti rinkėjus, jog jis yra tinkamas pasirinkimas šalies vadovo postui. Šią dieną jis su Le Pen varžysis debatuose. 2002 metais Chiracas atsisakė dalyvauti debatuose su Marine tėvu Jean-Marie Le Pen. Macronas yra užsispyręs ir nenori atsisakyti iššūkio.
„Jau keletą mėnesių visiškai aišku, jog Macronas labai laukia šių debatų. Macronas nori su Le Pen susidurti akis į akį, tačiau jis turi gerai pasirodyti,“ – teigė Schon-Quinlivan.
Artėjant rinkimų dienai kyla nerimas, jog kai kurie rinkėjai išvis neis balsuoti.
„Žinome, jog didžiausias iššūkis yra rinkėjų dalyvavimas. Nors mūsų kandidatas pirmame ture ir tapo lyderiu, niekada negalvojome, jog bus lengva. Labai svarbu įtikinti žmones, kad tai yra Prancūzijai tinkamiausias kelias,“ – kalbėjo El Harraras.
