Kad ir ką darytų, šiandieninėje kultūroje tėvai visada lieka kalti. Ypač akivaizdžiai tai dar kartą parodė įniršio ir neapykantos banga, užliejusi 3 metų berniuko, kuris savaitgalį įėjo į gorilos narvą Cincinačio zoologijos sode, tėvus.

Netrukus po to, kai paplito naujiena, jog zoologijos sodo darbuotojai nušovė 17 metų amžiaus vakarų žemumų gorilos patiną Harambe, kuris, kaip atrodo iš vaizdo įrašo, tempia berniuką per vandens griovį, „Twitter“ socialiniame tinkle pasirodė žinutės, panašios į šią: „Verčiau reikėjo nušauti berniuko motiną“. Dėl grasinimų vaiko motinai teko išjungti savo Facebook puslapį (tą patį padaryti teko ir jos darbovietei).

Vos per kelias dienas daugiau nei 400 tūkstančių žmonių Change.org puslapyje pasirašė peticiją, kuria ragina zoologijos sodą, Vaikų apsaugos tarnybą ir Cincinačio policijos departamentą atsakingais už Harambe žūtį laikyti to vaiko tėvus. Keistas sentimentas, ypač toje pačioje kultūroje, kuri prie gėdos stulpo kala tėvus, per daug dalyvaujančius vaikų gyvenimuose ir juos kontroliuojančius.

Šiandieniniai tėvai ir jų perdėtas vaikų saugojimas ir reguliavimas yra kaltinami dėl to, kad sukelia vaikams psichologinių problemų, atima iš jų nerūpestingą vaikystę ir neišmoko savarankiškumo bei atsakomybės, taip reikalingų vėlesniame gyvenime. Nusiraminkite, sakoma jiems, atleiskite vadeles. Net yra paskelbta kasmetinė „Atsiveskite vaikus į parką... ir juos ten palikite“ diena.

„Pasaulis nėra tobulas – jis niekada toks nebuvo – tačiau anksčiau mes pasitikėdavome savo vaikais tame pasaulyje, o jie išmokdavo jame būti. Dabartiniai tėvai savotiškai sako savo vaikams, kad jais nepasitiki, kad laiko jų gebėjimus nepakankamais“, – „The New York Times“ yra sakiusi laisvo auklėjimo (angl. free-range parenting) pradininkė Lenore Skenazy.

Gėda vaikus per daug kontroliuojantiems tėvams. Iki tol, kol vaikas kitiems pasirodo per mažai kontroliuojamas. Tada – gėda jums už tai.

Mažylis iš zoologijos sodo yra trejų metukų. Tai toks amžius, kai vaiką reikia nuolat stebėti, tačiau – kaip iš patirties žino dauguma tėvų – tai toks amžius, kai iš žvilgsnio paleisti jį pakanka tik minutėlei, o jis jau daro kažką nederamo.

Žmonės, besisvaidantys kaltinimais tėvams, pasirašinėjantys peticijas ir akimirksniu tampantys kitų žmonių vaikų auklėjimo ekspertais, nebuvo šalia, kai įvyko nelaimė. Jie nežino, ar vaikas tikrai buvo neprižiūrimas, ar tai – tik nelaimingas atsitikimas. Įvykį tiria policija, ir jei paaiškės, kad vaikas į gorilos aptvarą įkrito dėl nepriežiūros, mes neabejotinai išgirsime. Ir gerai – tokia istorija yra pamoka visiems tėvams ir globėjams, besivedantiems mažus vaikus į zoologijos sodus. Atsarga gėdos nedaro.

Mažylis iš zoologijos sodo yra trejų metukų. Tai toks amžius, kai vaiką reikia nuolat stebėti, tačiau – kaip iš patirties žino dauguma tėvų – tai toks amžius, kai iš žvilgsnio paleisti jį pakanka tik minutėlei, o jis jau daro kažką nederamo.

Tačiau kol kas mes nežinome, kas įvyko, tad šitaip terorizuoti tėvus (dėl to kalti ir žurnalistai, paskelbę tėvų vardus, nuotraukas ir patys tykojantys prie jų namų, ieškodami „sensacijų“) yra skubota ir žiauru. Tėvai kartais pameta vaikus iš akių. Tėvai kartais padaro klaidų. Tai nėra nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama mirtimi, kad ir ką „Twitter“ rašinėtų nuo realybės atitrūkusios žmogystos.

Šios klaidos net neturėtų būti nusikaltimai, už kuriuos yra baudžiama socialinių tinklų gėdos tribunole (kuris dažniausiai yra ne kas kita, o linčo teismas), ypač, kai tų pačių socialinių tinklų naudotojai nevengia pasityčioti iš „supermamyčių“ it vanagai stebinčių savo atžalas.

Gorilos žūtis yra tragedija. Tačiau mažojo berniuko mirtis būtų dar didesnė tragedija. Kaip ir jo motinos, beje. Moralinis pasipiktinimas priešlaikine žvėries mirtimi labai greitai nublanksta, kai moralistai ima reikalauti už ją kitų gyvybių.

Juo labiau, kad šiaip jau dauguma tų pasipiktinusiųjų nėra jau tokie aršūs gyvūnų teisių gynėjai.

„Jei nesate užkietėjęs veganas, kaip gyvūno žūtis gali apversti jūsų gyvenimą aukštyn kojomis?, – retoriškai savo Facebook paskyroje klausia autorė Bunmi Laditan („The Honest Toddler: A Child's Guide to Parenting“). – Manau, kad žmonės taip nusiminė, kad gelbėjant vaiką buvo nušauta gorila, nes mano, kad dėl paties įvykio yra kalti prasti tėvai, o ne todėl, kad jiems rūpi gorila, kuri, pripažinkime, gyveno nelaisvėje.“

Puikus pastebėjimas. Pasaulis nėra tobulas. Nustokime reikalauti, kad tobuli būtų tėvai.