Rusijoje, raketa „Buk-M1“ nužudžiusioje 80 vaikų, yra pardavinėjamos vaikiškos lovelės „Buk-M1“, stilizuotos, žinoma, pagal minėtąją raketą. Net ne šiaip sau pagal kokį nors abstraktų tanką ar priešlėktuvinės gynybos įtaisą, nors Rusiją apėmusi militaristinė isterija, kuri verčia savo pačių vaikus (net ne nuo vaikų darželio, o nuo kūdikystės) ruošti patrankų mėsos likimui, seniai pranoko pačius baisius sovietmečio laikus ir poelgius. Tame ir reikalas, kad lovelės sukurtos pagal „Buk“ – kaip tik tą raketą, kuri štai jau dvejus metus simbolizuoja „mes visi gerai žinome, KĄ“ (net ir tiems, kurie ir toliau neigia akivaizdžią, o dabar jau ir tyrimais įrodytą rusų žudikų kaltę), o tai mums byloja, kad tai tikrai nėra sutapimas. Nėra jokių abejonių (su tikslumu iki pat raketos modelio!), kad būtent šis ginklas iš visų Rusijos armijos naudojamų ginklų buvo pasirinktas labai sąmoningai ir žinant, kas yra daroma.
Tokio lygio dar niekas pasaulyje nebuvo pasiekęs. Na, taip, gal kokie nors trogloditai ir yra davę savo vaikams žaisti kaimyninės genties vaikų kaukolėmis, tačiau šalyse, pretenduojančiose nors į kažkokias civilizacijos užuominas, tokių dalykų niekada nebuvo ir negali būti. Net nacistinėje Vokietijoje vaikams nebuvo gaminamos žaislinės dujų kameros.
Pasaulis vis dar nesupranta, su KOKIO lygio blogiu jis turi reikalą. Šis blogis yra iš tiesų šėtoniškas ir beprecedentis, net ir visų kruvinos žmonijos istorijos siaubo ir niekšybių fone. Ir, savaime suprantama, šis blogis neapsiriboja tik menkysta Putinus, kuris yra ne daugiau nei viršutinė rusiškojo siaubūno pseudoparodija.
Tačiau, regis, akivaizdi tiesa po truputį pradeda pasiekti ne labiausiai užsispyrusius ir iš klaidų nepasimokančius asmenis – mūsų politikus. Tik išsiunčiau į redakciją savo praėjusį straipsnį, kuriame raginau pagaliau baigti absurdiškus bandymus „bendradarbiauti“ su rusų agresoriais Sirijos klausimu ir verčiau imti griežtinti sankcijas Rusijai (ar, idealiu atveju, imtis karinių atsakomųjų veiksmų), kai labai panašūs žodžiai nuskambėjo iš Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Johno Kerry lūpų (jis labiausiai paatviravo susitikime su Sirijos opozicijos atstovais: Rusija mus apgavo, mat mes laikėmės tarptautinės teisės, o ji nesilaikė – kas galėjo pagalvoti, kad tai viskas bus?!). Nors, iš tiesų, būtent pats Kerry ir dar du-trys žmonės nuo pradžių buvo įsitikinę, kad su Rusija reikia kalbėti iš galios pozicijų, tačiau šis požiūris nesulaukė administracijos pritarimo ir palaikymo), iš oficialaus Valstybės departamento atstovo Johno Kirby (kuris drauge dar ir nuostabiai „patrolino“ Rusiją jos pačios stiliumi, perspėjęs, kad jos Sirijoje vykdomos politikos pasekmės gali būti teroristiniai išpuoliai jos pačios teritorijoje – Blogio imperijoje, kuri reguliariai švaistosi tokiais pareiškimais Vakarų adresu, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo sureaguoja audringai ir kilo tikras šaršalas) bei iš neįvardintų „Reuters“ šaltinių, patvirtinusių, kad tarp svarstomų būsimų veiksmų variantų yra ir Assado karinių oro bazių apšaudymas (nors tie patys asmenys iš karto pabrėžė, kad šis variantas yra mažai tikėtinas, mat Baltuosiuose rūmuose ir toliau laikomasi gėdingos pozicijos, kad reikia visais įmanomais būdais užtikrinti, jog atakų metu nežūtų koks rusų kovotojas).
Aš jokiu būdu nenoriu nieko gero sakyti apie „Islamo valstybę“, ar bandyti aiškinti, kad 99 atimtos nekaltų žmonių gyvybės – tai mažai. Tačiau tai yra DEŠIMT KARTŲ mažiau nei per tą patį laiką nužudė rusai ir Assado kariai, kurie neva gina sirų tautą nuo tos pačios „Islamo valstybės“! Jei pažiūrime, kokią dalį bendro aukų skaičiaus sudaro moterys ir vaikai, matome, kad pas IS tai 23 %, o pas Assadą ir rusus – 53 %.
Tiesa, atsirado ir pasisakiusiųjų taip, kad jau geriau būtų mandagiai nutylėję. Taigi, naujasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Borisas Johnsonas, garsėjantis skandalais ir stačiokišku būdu (man apskritai sunkiai suvokiama, kaip toks nediplomatiškas žmogus gali būti paskirtas į tokį postą), visiškai adekvačiai papasakojęs apie Rusijos Sirijoje daromus karo nusikaltimus (tokius kaip antpuoliai ne tik prieš civilinius objektus, bet ir pakartotiniai smūgiai, nukreipti prieš pirmosios atakos aukoms padėti atvykusius gelbėtojus), padarė išvadas, kad jei rusai ir toliau TĘS tokius darbus, tai jie – atkreipkite dėmesį į formuluotę! – „neteks pasaulio simpatijų ir žavėjimosi jais“. ŽAVĖJIMOSI, kad tave kur! O kaip patį baisiausią grasinimą šiems kartuvių vertiems išsigimėliams, kurie ir toliau kasdien žudo žmones, jis paminėjo „Didžiosios Britanijos valstybės veikėjų boikotą 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatu“. Taip pat dar galima Rusijai ir pirštu pagrūmoti. Neištraukiant piršto iš kišenės.
O štai Sirijoje per rugsėjį žuvo mažiausiai 1176 civiliai (Sirijos žmogaus teisių tinklo (Syrian Network for Human Rights, SNHR) duomenys). Ta prasme, tiek žmonių nužudė visos konflikto pusės. Kaip manote, kaip tarp konflikto dalyvių pasiskirsto šios aukos? 993 žmones, įskaitant 306 vaikus ir 217 moterų, vienaip ar kitaip nužudė rusai: t.y., jie patys atėmė 391 civilio gyvybes, o jų remiama, ginama ir apginkluojama Assado armija – 602 žmonių. O kiek per tą laiką žmonių nužudė „Islamo valstybė“, kuri pagal atimtų civilių gyvybių skaičių rikiuojasi trečiojoje vietoje? 99 žmones, įskaitant 17 vaikų ir 5 moteris.
Aš jokiu būdu nenoriu nieko gero sakyti apie „Islamo valstybę“, ar bandyti aiškinti, kad 99 atimtos nekaltų žmonių gyvybės – tai mažai. Tačiau tai yra DEŠIMT KARTŲ mažiau nei per tą patį laiką nužudė rusai ir Assado kariai, kurie neva gina sirų tautą nuo tos pačios „Islamo valstybės“! Jei pažiūrime, kokią dalį bendro aukų skaičiaus sudaro moterys ir vaikai, matome, kad pas IS tai 23 %, o pas Assadą ir rusus – 53 %. Šis skirtumas ir vėl labai akivaizdžiai parodo, kas iš jų labiau tikslingai atakuoja taikias gyvenvietes. Tad kad ir ką aiškintų neva „opozicijoje“ esanti rusų žurnalistė, o iš esmės ne kas kitas, kaip „liberali“ fašistė Julia Latynina – žiū, Alepe vieni teroristai, nuo kurių taikūs gyventojai masiškai bėga į vyriausybės glėbį, maldaudama užtarimo ir apsaugos – oficialūs skaičiai, kaip matome, byloja ką kita. Vos per praėjusį šeštadienį Alepe rusai bombardavo dar keturias ligonines, faktiškai sunaikindami paskutinę medicininę pagalbą Assado dar neužimtoje miesto dalyje...
Visa tai, kaip mes jau žinome, turėjo pasekmių – dar kol kas ne griežtesnių sankcijų ir juo labiau ne karinių smūgių (ir net ne 2018 metų Pasaulio futbolo čempionato atšaukimą, kuris be jokių kalbų iš Rusijos privalo būti atimtas, o ne šiaip atskirų valstybės veikėjų boikotuojamas, kaip kam atrodys) – tačiau bent jau Jungtinės Valstijos nutraukė bendradarbiavimą su Rusija Sirijos klausimu. Ką gi – atsakymas į retorinį klausimą, „kiek dar turi žūti nekaltų žmonių, kol mūsų idiotai susipras, kad su patologiniais melagiais ir žudikais maniakais negalima derėtis dėl taikos“, panašu, kad gautas: apie tūkstantį per mėnesį.
Tačiau jei pas mūsų politikus iš tiesų vėl pradėtų veikti smegenys, jie tuo pačiu adresu pasiųstų ir „Minsko susitarimus“ – tegu tai ir kitas karinių veiksmų teatras, tačiau maniakai juk tie patys (dar jei Assadas Sirijoje yra nors iš dalies savarankiška figūra, tai Ukrainoje Rusija yra VIENINTELĖ karo kaltininkė, o jos marionetes iš vietinių kolaborantų net juokinga apžvelgti kaip atskirą reiškinį). Kol kas, kaip matome, „rusiška taika“ Ukrainoje tęsiasi įprasta vaga: beveik kasdien žūva ukrainiečių kariai, okupantai nesilaikom jokių susitarimų. Laimei, intensyvumas čia kur kas mažesnis nei Sirijoje.
Bet, deja, net ir Sirijos klausimu su maniakais vis dar kažkiek skaitomasi – derybos ne nutraukiamos, o sustabdomos, šį sprendimą priimti „buvo nelengva“ ir panašiai.
Rusų atsakas į visą šią diplomatiją sekė iš karto: Rusija nutraukė susitarimą dėl plutonio utilizacijos ir metė Jungtinėms Valstijoms ir Vakarams ultimatumą – atnaujinsim susitarimą, jei jūs atšauksite Magnitskio įstatymą (priminsiu, nukreiptą prieš rusų žudikus ir korupcininkus), nutarimą dėl paramos Ukrainai ir visas sankcijas, kompensuosite mums ne tik tuos nuostolius, kuriuos patyrėme dėl jūsų sankcijų, bet ir dėl savo pačių atsakomųjų sankcijų (o juk taip neseniai Kremliaus mantra buvo „sankcijos Rusijai tik į naudą!“), o taip pat išvesite NATO karius iš Rytų Europos! Tai ne išsigalvojimas ir ne humoras, tai – oficialus dokumentas (Nr. Pr-1893, 2016 spalio 3 d.).
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad panaši istorija jau buvo, kai Kaligula paskelbė karą dievui Neptūnui ir įsakė savo kariams į jūrą mėtyti ietis. Su Kaligula galiausiai buvo susitvarkyta, švelniai tariant, ne derybų keliu. O ponas Obama, ponia Merkel ir visi kiti vis dar mano, kad su ŠITUO galima ir reikia derėtis?
Jurijus Nesterenka
