Santūrioji Vokietijos kanclerė šią savaitę nustebino šalį jai nebūdingo atvirumo kalba, kurioje ji atsiprašė, kad nesuvaldė pabėgėlių krizės. Angelos Merkel apgailestaujantys komentarai buvo išsakyti po to, kai jos partija patyrė triuškinantį pralaimėjimą šį savaitgalį Vokietijoje vykusiuose regioniniuose rinkimuose, kurių metu rinkėjai į aukštumas iškėlė prieš imigraciją nukreiptą partiją „Alternatyva Vokietijai“ („AfD“).
Pirmadienį surengtoje 20 minučių trukmės spaudos konferencijoje populiarumą sparčiai prarandanti kanclerė sakė, kad jos vyriausybė per pastaruosius 18 mėnesių padarė klaidų reaguodama į pabėgėlių krizę. Primename, kad pernai metais Vokietiją pasiekė daugiau nei milijonas migrantų, arba penkis kartus daugiau negu metais prieš tai, paskatinti šalies atvirų durų politikos pabėgėliams iš Sirijos, Irako, Afganistano, bei kitų karo siaubiamų šalių.
„Kurį laiką mes neturėjome pakankamai kontrolės, – kalbėjo Merkel. – Niekas nenori, kad pasikartotų pernai metų situacija, įskaitant ir mane.“
Ji taip pat išreiškė apgailestavimą dėl savo praėjusiais metais vis kartotų žodžių „mes sugebėsime“ („wir shaffen das“). Ji tvirtino nebenorinti naudoti šios frazės ir pavadino ją „paprasčiausiu šūkiu, tuščia formuluote“. Kanclerė taip pat pripažino, kad kai kurie žmonės jautėsi „provokuojami šio sakinio“, bet teigė, kad tai niekada nebuvo jos tikslas.
Merkel šią savaitę atšaukė savo vizitą į JT Generalinę Asamblėją, kad suvaldytų pasitikėjimo krizę namuose, kai jos vadovaujama krikščionių demokratų partija (CDU) sekmadienį buvo sutriuškinta Berlyno apygardos rinkimuose. Berlyne partija tesurinko 18 proc. rinkėjų simpatijų, o dar mažiau – Merkel gimtojoje Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos apygardoje, kur CDU užsitikrino tik 14 proc. balsų.
Nors dauguma žmonių jos kalbą vertina kaip atsiprašymą dėl jos priimtos atvirų durų pabėgėliams politikos, analitikai teigia, kad iš tiesų neturėtume apie ją galvoti kaip apie prašymą atleisti. Merkel žodžiai buvo kruopščiai niuansuoti, o jos kovos dvasia – kaip niekad ryški. Ji neatsiprašinėjo dėl savo sprendimo atverti pabėgėliams sieną pernai metais, ką tuo metu ji vadino „darymu to, kas yra moralu ir teisiška“. Vertinant retrospektyviai, tai daryti buvo „absoliučiai teisinga“, sakė Merkel, atsargiai rinkdamasi žodžius. Vis dėlto, ji pripažino, kad vyriausybė galėjo geriau pasiruošti politinio prieglobsčio prašytojų bangai.
„Jei tik galėčiau, atsukčiau laiką daugybe, daugybe metų atgal, kad būčiau galėjusi paruošti visą vyriausybę ir valdžią tai situacijai, kuri mums iš niekur nieko smogė 2015-ųjų vasaros pabaigoje“, - sakė ji.
Merkel šią savaitę atšaukė savo vizitą į JT Generalinę Asamblėją, kad suvaldytų pasitikėjimo krizę namuose, kai jos vadovaujama krikščionių demokratų partija (CDU) sekmadienį buvo sutriuškinta Berlyno apygardos rinkimuose. Berlyne partija tesurinko 18 proc. rinkėjų simpatijų, o dar mažiau – Merkel gimtojoje Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos apygardoje, kur CDU užsitikrino tik 14 proc. balsų. Tai reiškia, kad partija gali būti išspirta iš valdančiosios koalicijos, kuriai vadovauja didžiausia partija šalyje, socialdemokratai.
Tai ne tik yra prasčiausi CDU rezultatai sostinėje nuo pat Antrojo pasaulinio karo, bet ir parodo, kokie prasti laikai atėjo Merkel partijai – net ir labiausiai kosmopolitiškas šalies miestas atsigręžė prieš ją. Tuo tarpu dešiniojo krašto „AfD“ pirmą kartą užsitikrino vietas Berlyno parlamente. Dabar antiimigracinė „AfD“ partija turi savo atstovų 10 iš 17 Vokietijos apygardų.
Merkel taip pat patiria spaudimą iš CDU seserinės partijos, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU). Jos lyderis, Horstas Seehoferis, vis didesnis kanclerės kritikas, nori, kad į Vokietiją įleidžiamų pabėgėlių skaičius būtų apribotas iki 200 000 per metus. Merkel savikritika pabėgėlių politikos klausimu buvo teigiamai sutikta partijos viduje. „Laikau tai pagarbos vertu žingsniu“, - sakė CSU viceprezidentas Christianas Schmidtas.
Vokietijos žiniasklaida Merkel kalbą interpretavo kaip akivaizdų ženklą, kad ji imasi puolimo taktikos prieš ateinančius federalinius rinkimus, pasiųsdama signalą, jog sieks ketvirtosios kadencijos 2017 m. Vis tik kol kas kanclerė oficialiai to nėra patvirtinusi ir vargu ar savo intencijas paskelbs iki kitų metų pradžios.
„Tai naujas emocijų, supratimo ir kovinės dvasios junginys. Ji siunčia perspėjimą, kad neatiduos valdžios taip lengvai“, - rašo „Bild“, didžiausias Vokietijos laikraštis.
