Vyrai susėdę žaidžia pokerį iš didelių sumų. Prieina prie vieno iš jų sūnus, pažiūri jo kortas ir sako:
– Klausyk, tėvai, o keturi tūzai tai čia daug yra?
Tėvas susinepatogina, kiti vyrai nusivylę numeta kortas. Tėvas visus žetonus pasiima, o sūnus žiūri į tėvą ir sako:
– Gaila, kad tu jų neturėjai…
**
- Sūnau, tu - jau didelis, būtų pats metas ir apie karjerą pagalvoti..
- Apie kokį karjerą?
**
- Mama, aš išteku.
- Už ko?
- Už Petro.
- Bet jis gi tinginys ir girtuoklis.
- Na, bet juk reikia nuo kažko pradėti!
**
Skambutis į duris. Petriukas žiūri: stovi vaikinas su gėlėmis. Petriukas jam ir sako:
- Man atrodo, kad tu per dažnai pas mano sesę lankais. Savo neturi?
**
- Nerašai? Pasikėlęs? Na ir nerašyk, pas mane tokių kaip tu šimtas... Rasiu toki, kuris rašys!!! - pasakė mergaitė flomasteriui.
**
Per egzaminą:
- Na, papasakokite man, kodėl sukasi elektros variklis.
- Jis elektrą gauna. Todėl ir sukasi.
- Hmmm... O lygintuvas tai irgi elektrą gauna. Bet nesisuka?
- O lygintuvas ne apvalus. Todėl ir nesisuka.
- O elektrinė viryklė? Apvali? Bet nesisuka?
- Ji kojytes turi. Jomis į žemę įsiremia. Todėl ir nesisuka.
- Hmm... Nnnjooo... Aha, lemputė!!!
- Ką lemputė?
- Ji apvali, elektrą gauna, bet nesisuka. Ir kojyčių neturi, glotni visa.
- Kaip tai nesisuka? Sukasi. Vat kai jūs ją įsukinėjate, tai ir sukasi.
- Hmm.. Taip... Tikrai... Pala, pala. Taigi aš ją suku, todėl jinai ir sukasi!
- Tai žinoma, dėstytojau. Savaime juk niekas nesisuka. Pavyzdžiui, elektros varikliui - elektros reikia...
**
- Valgyk duoną, sūneli, - ragina mama.
- Aš nemėgstu duonos! - ožiuojasi sūnelis.
- Valgyk, valgyk. Užaugsi didelis, protingas ir stiprus.
- O kam?
- Kaip tai kam? Tada susirasi gerą darbą, duonai užsidirbsi...
- Bet aš juk nemėgstu duonos!
**
Sūnus klausia tėčio:
- Tėti, kas per žodis KOMJAUNIMAS?
- Na, buvo toks jaunimas sūneli, taip vadinosi.
- O kodėl ne JAUNIMAS.COM?
**
Petriukas sako draugams:
- Mane tėvai iš interneto parsisiuntė!
Jonukas jam sako:
- Nemeluok, pas tave lėtas internetas!
- Tai ir siuntė devynis mėnesius!
**
Užeina į parduotuvę maža mergytė ir sako:
- Noriu nusipirkti mažą triušiuką.
Pardavėjas iš karto pasiūlo:
- Gal šitą? Jis toks pūkuotas? O gal šitą?
Mergaitė šaltu veidu:
- Mano smaugliui svarbiau skonis.
**
Vaikų darželyje auklėtoja klausinėja vaikų:
- Sakykit, kas protingesnis, žmogus, ar šuniukas?
- Šuniukas, - sako mažoji Marytė.
- O kodėl taip manai?
- Na, kai aš kalbu su savo šuniuku, jis mane supranta, bet kai jis kalba su manimi, aš nesuprantu.
**
Sraigė viduržiemį lipa į vyšnią. Paukštis nustebęs klausia:
- Ką čia darai?
- Lipu uogų…
- Bet juk jų dar nėra.
- Kol aš pasieksiu viršų..
**
Skraido dvi kregždutės pažeme ir kalbasi:
- Matai, kaip žmonės į mus žiūri, gal bus lietaus?
**
- Vaikeli, užleisk man atsisėsti, man kojas skauda... - skundžiasi močiutė
- O jūs vaikystėje leisdavote vyresniems atsisėsti? - klausia vaikinas
- Tai žinoma.
- Todėl ir skauda.
**
„Popular Mechanics“ žurnalas, 1949 metai:
„Ateityje kompiuteriai gali sverti mažiau nei 1,5 tonos“
**
Kirminas klausia tėčio:
- Tėti, ar mes galėtume gyventi obuolyje?
Tėtis atsako:
- Taip, sūnau.
- O slyvoje ar galėtume?
- Taip, – vėl atsako tėtis.
- Tėti, tai kodėl mes gyvename mėšle?
- Tėvynė, sūneli, Tėvynė...