Režisavo: Liam O’Donnell. Vaidina: Frank Grillo, Bojana Novakovic, Iko Uwais, Callan Mulvey, Valentine Payen
Prodiuseris ir scenaristas Liamas O’Donnellis sėdosi į režisieriaus kėdę. Mokslinės fantastikos trileris „Anapus horizonto“ yra debiutinis jo darbas, kurio nebūtų, jei ne prieš septynerius metus pasirodęs filmas „Horizontas“ (Skyline). Nors kritikai ir nemaža dalis žiūrovų šiam projektui buvo negailestingi, atsižvelgiant į biudžetą, finansiškai jis buvo sėkmingas. 2014 m. Kanų kino festivalio metu buvo paskelbta apie antrąjį filmą. Praėjo trys metai – štai ir turime tęsinį. Plius, tokį, kurį galima žiūrėti ir nemačius pirmtako.
Nežemiškos kilmės būtybėms įsiveržus į Žemę ir pradėjus nuo žemės paviršiaus grobti žmones, Markui (Frankas Grillo), kietam detektyvui, nelieka nieko kito kaip pasiryžti negailestingai bei pavojingai kelionei į ateivių erdvėlaivį, kad išgelbėtų savo pagrobtą sūnų Trentą (Jackas Chausse‘as).
O‘Donnellis nukalė scenarijų, o tada pats griebėsi jo įgyvendinimo. Nors vairininkas kitas, tačiau jaučiasi pirmos dalies atmosfera (prie to nekukliai prisideda specialiųjų efektų kūrėjai, kurie dirbo ir prie juostos pirmtako). Visgi, vizionierius negali neįnešti kažko savito. Juostoje nemažai veiksmo, bet kartais tempas toks, kad per jį kenčia racionalioji filmo pusė. Suprantama, filmas yra fantastinis, tai per daug kibti negalima, tačiau tam tikri elementarūs dalykai turi galioti (pavyzdžiui, kūdikis staigiai ištraukiamas iš mamos įsčių, nors prieš akimirką mama dar buvo su kelnėmis, o gimęs vaikas – švarut švarutėlis).
Juosta tam tikrais atžvilgiais primena filmus „District 9” ir „Cowboys & Aliens“. Jei šių filmų tam tikras idėjas, motyvus ir elementus išimtume iš konteksto, pamatytume nemažai panašumų. Nors „Anapus horizonto“ pabaigoje atskleidžiama idėja iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti originali, tačiau ji pastatyta ant klišių. Didžiausias filmo malonumas – veiksmo scenos.
Nors buvo bandoma šiek tiek paplėtoti ir gilintis į tėvo ir sūnaus tarpusavio santykius, visgi O‘Donnelio filmo personažai iki galo nebuvo atskleisti – daugiau dėmesio skirta kitiems dalykams. Na, jei išjungi smegenis ir mėgaujiesi vaizdais, tiesą pasakius, nelabai jie ir rūpi. Juostoje skambantys dialogai paprasti, per daug neišsiskiriantys. Labiau sudomino pateikiamos hipotezės, teorijos ir bandymas paaiškinti, kas vyksta. Nors juosta turi tam tikrą intrigos užtaisą, tačiau ji labiau nuvilia, nei džiugina.
Marką vaidinęs Frankas Grillo (populiarios filmų serijos „The Purge“ antros ir trečios dalių pagrindinis herojus) paliko neblogą įspūdį. Protingas sprendimas pagrindinį vaidmenį skirti žmogui, kuris ganėtinai lankstus (tiesiogine prasme) ir dinamiškas. Juolab, kad filme daug veiksmo, o šalia galima išvysti ir kovos menų žinovą Iko Uwaisą („The Raid: Redeption“, „The Raid 2: Berandal“ žvaigždė). Nors aktorinio meistriškumo dar būtų galima pasimokyti, tačiau „spardyti užpakalius“ jie moka. Serbijoje gimusi, Australijoje užaugusi Bojana Novakovic pasirodė neblogai. Jos personažas scenarijuje plėtojamas kukliai, tad aktorei stipriau atsiskleisti nebuvo daug galimybių. Kiti vaidmenų kūrėjai per daug neišsiskyrė. Kai kurie atrodė labai pretenzingai, o jų perdėta vaidyba atrodė net juokingai.
Vizualinių efektų kūrėjai didžiąja dalimi tie patys kaip ir prieš septynerius metus pasirodžiusio „Horizonto“. Taigi, su minimaliais finansiniais resursais buvo bandoma išspausti maksimumą. Su savo užduotimis CGI meistrai susitvarkė neblogai – erdvėlaiviai, ateiviai, šviesos, griūtys atrodė tikroviškai. Judanti ir besikratanti kamera dažnai naudojama norint įtraukti žiūrovus ir priversti jį jaustis lyg kartu vaikščiotų su pagrindiniais herojais. Šioje juostoje tai buvo daroma gana dažnai; galbūt savo tikslus ir pasiekė, tačiau kameros darbas tam tikrais momentais nekukliai vargino akis.
Pirmas Liamo O‘Donnelio režisūrinis blynas, nors ir valgomas, tačiau gurmanišku skoniu nepasižymi. Juostos idėja įdomi, tačiau labai gaila, kad tinkamai neišnaudota. Jei norite pamatyti, kaip ateiviams „spardomi užpakaliai“ – tai viena iš nedaugelio priežasčių, kodėl verta pamatyti šį filmą.
