Anne Rockwell savo dukrelės krikštynų šventei į Čikagą iš Omahos užsisakė lietuvišką tortą. Iš Vašingtono kilusi ir dabar netoli Čikagos gyvenanti moteris antrąjį užsakė savo mamos gimtadieniui, kurio, pasak jos, neįsivaizduoja be torto, kurį jos mama, kaip ir daugybė kitų, tiesiog dievina.
Timo Dropinskio giminaičiai kalba tą patį – jie dar vaikystėje gyvendami pietų Omahoje mėgaudavosi lietuviškais tortais per savo gimtadienius, o ypatingomis progomis net ir bažnyčioje. Dabar jie tortus užsako savo pačių vaikams. Kai Timo brolis sugrįžo atgal į Omahą iš Kanzas Sičio, pirmas dalykas, kurio jis paprašė, buvo lietuviškas tortas.
Pietų Omahoje įsikūrusiai kepyklėlei prireikia trijų dienų pagaminti savo garsųjį tortą „Napoleonas“, proceso metu iš aštuonių vaflio, vanilinio kremo, citrinų ekstrakto ir abrikosų džemo sluoksnių sukuriant tikrą šedevrą. Tada tortas yra užšaldomas ir pirkėjas jį namuose gali lengvai atsišildyti ir valgyti. Kepyklėlė buvo įkurta 1962-aisiais, o legendiniu jau tapęs tortas joje kepamas nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios. Šiandien tortas „Napoleonas“ yra populiariausias kepyklėlės kepinys.
„Jo dėka mes išsilaikome“, - pasakoja 30-metis Danas Mackevicius, kurio šeima įkūrė kepyklėlę ir kurioje jis darbuojasi nuo 14-os. Jis sako, kad kepyklėlė nesireklamuoja – klientų užtenka ir taip.
„Žmonės mūsų tortus nešasi į darbo vakarėlius ar deda ant kalėdinio stalo. Kai tik kas nors jo paragauja, jie nori sužinoti, iš kur jis, - sako vyras. – Žodis sklinda. Geresnės reklamos mes negalėtume tikėtis.“
Originalus torto receptas priklausė šeimos draugei, atskleidžia Mackevicius, tačiau jo šeima receptą papildė abrikosų džemo sluoksniu, kurio recepte nebuvo. Anksčiau tortas buvo kepamas tik vieno dydžio, 10 colių, bet dabar yra ir mažesnis, kuris kepamas maždaug nuo 1990-ųjų. 10-ojo dešimtmečio viduryje televizijos kanalas „QVC“ pasiūlė parodyti kepyklėlės desertą per savo atostogų šou programą. 1 200 specialiai laidai iškepti tortai buvo parduoti per 3 minutes.
„Juos užsisakė Omahos žmonės, – pasakoja 64-erių Algirdas Mackevicius, šeimos verslą 9-ajame dešimtmetyje perėmęs iš savo tėvo. – Buvo labai linksma. Jiems tereikėjo atsiversti telefonų knygą ir mums paskambinti.“
Po to kepyklėlė tortus pradėjo siųsti po visą šalį. Specialūs vienos porcijos gabalėliai yra gaminami ir restorano „Omaha Steaks“ užsakymu. Tortai taip pat pardavinėjami „Baker’s Supermarkets“ prekybos centruose. Tortų su naujais skoniais – braškių, aviečių, vyšnių – buvo galima paragauti „Taste of Omaha“ maisto festivalyje. Kepyklėlė vidutiniškai per dieną parduoda po kelis tortus savo parduotuvėje Pietų Omahoje (5217 S. 33rd Ave.), o dar daugiau miesto centre (7427 Pacific St). Neseniai kepyklėlė ėmė prekiauti lietuviškais desertais ir internete, adresu lithuanianbakery.biz.
Kepyklėlė vidutiniškai per dieną parduoda po kelis tortus savo parduotuvėje Pietų Omahoje (5217 S. 33rd Ave.), o dar daugiau miesto centre (7427 Pacific St). Neseniai kepyklėlė ėmė prekiauti lietuviškais desertais ir internete, adresu lithuanianbakery.biz.
Danas Mackevicius pasidalijo ir savo šeimos verslo ištakomis. Jo močiutė, Stefanija, kuri vis dar gyvena šalia kepyklėlės pietų Omahoje, ir jos amžinatilsį vyras Vytautas į Omahą atvyko 6-ojo dešimtmečio pradžioje iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos, kur glaudėsi Antrojo pasaulinio karo metais. Vytautas įsidarbino viename pietų Omahos fabrike, o jo močiutė pradėjo pardavinėti naminę duoną, kurią kepdavo namų rūsyje. Kai apygardos administracija sužinojo, kad ji rūsyje turi verslą, jai buvo liepta veiklą nutraukti, tad Dano seneliai atidarė tikrą kepyklėlę. Vytautas taip pat turėjo mėsos rūkyklą; šeima iki šiol pardavinėja mėsą ir dešras, tačiau jos gaminamos ne jų pačių.
Na, o ta pati naminė duona, kurią kepdavo Stefanija, vis dar kiekvieną dieną maždaug per pietus yra ištraukiama iš orkaitės. Ir kiekvieną dieną viso miesto žmonės iš kepyklėlės išvyksta su šiltais duonos kepaliukais.
Nuotraukoje: Danas Mackevicius tęsia šeimos verslą
