1934 m. FTB vadovas J. Edgaras Hooveris mažoje, akmenuotoje, maždaug 1 km² dydžio, netoli San Fransisko esančioje Alkatraso saloje pastatė kalėjimą. Per visą kalėjimo veikimo laiką jame buvo įkalinti 1 575 kaliniai. Dažniausiai tai buvo JAV nusikalstamo pasaulio pagrindiniai veikėjai. Žymiausias ten gyvenęs gangsteris – Alas Capone, kuris, kaip teigiama, išprotėjo, nes buvo izoliuotas per ilgai. Jis, kaip ir kiti pavojingi nusikaltėliai, buvo laikomas 4 km² ploto kameroje, kurios aukštis tik truputį viršijo 2 m.
Metams bėgant sūrus vanduo smarkiai suardė Alkatraso sienas, todėl 1963 m., beveik po 30 metų egzistavimo, kalėjimas buvo uždarytas.
Pačiu garsiausiu Alkatraso kaliniu tapo kalinys Nr. 594. Šis žmogus vienutėje praleido, ko gero, daugiausia laiko visoje Amerikos istorijoje, o prieš jo likimą nublanksta grafo Montekristo istorija. Nuteistasis kalėjime praleido 56 metus – nuo 19-os metų iki pat mirties. Iš jų 48 metus buvo uždarytas vienutėje. Šis žmogus – Robertas Franklinas Stroudas.
Jo jaunystė nebuvo nerūpestinga. 1908-ais metais, po ilgų darbo paieškų, jis atvyko į Aliaską, kur buvo tiesiamas geležinkelis. Ten susitiko būsimą žmoną Kitę O’Brajen. Vieną 1909-ųjų žiemos dieną Robertas grįžo po darbo namo ir rado raudančią Kitę. Ant jos veido ir kūno matėsi kraujosruvos. Kai Robertas sužinojo, kad tai buvusio Kitės sugyventinio Čarlio darbas, jis stvėrė revolverį ir nuskubėjo pas skriaudėją. Čarlis, nesakęs nė žodžio, metėsi ant jaunuolio ir ėmė jį smaugti. Robertas gindamasis iššovė du kartus, Čarlis susmuko negyvas. Po to Robertas iš karto nuėjo į policijos nuovadą ir papasakojo apie šį atsitikimą.
Teisme Stroudo gynyba teigė, kad tai buvo netyčinis nužudymas, todėl jam galėjo būti skirti 2 metai kalėjimo. Tačiau likimas vaikino nepagailėjo – neseniai pradėjęs dirbti naujai paskirtas federalinis teisėjas nusprendė išgyvendinti nusikalstamumą Aliaskoje. Stroudo nusikaltimas buvo jo pirmoji byla, todėl nuosprendis buvo negailestingas – net dvylika metų kalėjimo!
Sukaustytą grandinėmis kalinį nugabeno į Livenvorto kalėjimą. Vieną dieną kalėjime įsidarbino naujas prižiūrėtojas Terneris. Jis labai nemėgo Stroudo ir ėmė kiekviename žingsnyje jį persekioti. Kartą jis uždraudė jam susitikti su broliu, o kalinys šio susitikimo nepaprastai laukė. Atsako nereikėjo ilgai laukti – kalėjimo valgykloje, matant tūkstančiui kalinių, Stroudas subadė Ternerį peiliu.
1918-ų metų birželio 28 d. Stroudas buvo nuteistas mirties bausme pakariant. Tačiau likus vos aštuonioms dienoms iki bausmės įvykdymo, Roberto motina gavo mirties nuosprendžio kopiją, ant kurio buvo užrašyta: „Pakeisti į įkalinimą iki gyvos galvos. Vudrou Vilsonas”.
Kartą, vieno pasivaikščiojimo kalėjimo kieme metu Stroudas pamatė žvirblių lizdą su ką tik išsiritusiais paukščiukais. Slapta, nematant prižiūrėtojams, jam pavyko parsinešti lizdą į kamerą. Roberto laimei, kalėjimo viršininkas buvo didelis paukščių mylėtojas ir leido juos laikyti kameroje, o kitas kalinys atidavė jam nežinia iš kur gautą kanarėlių porelę.
Nuo žmonių izoliuotam Robertui paukščiai atstojo šeimą. Per didžiulius vargus motinai pavyko gauti leidimą užsakyti sūnui žurnalą, kuriame buvo spausdinami straipsniai apie paukščius. Po kiek laiko Stroudas tapo pagrindiniu šio žurnalo autoriumi. Kanarėlių augintojai net negalėjo įtarti, kad Stroudo gyvenamoji vieta – Livenvorto kalėjimas, o pats straipsnių autorius – iki gyvos galvos įkalintas nusikaltėlis.
1929-ais metais šalyje įsigaliojo „sausasis įstatymas”. Šalies kalėjimus ėmė tvindyti tūkstančiai naujų kalinių, nuteistų už draudžiamų alkoholinių gėrimų prekybą ar gamybą. Livenvorto kalėjimas buvo perpildytas.
Robertą atskyrė nuo jo plunksnuotųjų draugų, sukaustė grandinėmis ir įsodino į traukinį, kuriame jį lydėjo trys ginkluoti sargybiniai. Traukinys važiavo per visą šalį link Ramiojo vandenyno – į Alkatraso kalėjimą.
Alkatrase jis buvo patalpintas į izoliuotą D bloką, kuriame kiekvienais metais vidutiniškai išprotėdavo po 14 kalinių. Įkalintieji visą laiką badavo, nes prižiūrėtojai vogė jiems skirtus maisto produktus. Straudas irgi išseko nuo bado. Tačiau ir toliau jis rašė savo užrašus. Tik dabar jis rašė ne apie paukščių gyvenimą narvelyje, o apie žmonių gyvenimą akmeninėje tvirtovėje – Alkatrase. Iš Stroudo užrašų visas pasaulis sužinojo apie kalinių maištą, kurio numalšinimui kalėjimo viršininkas pasitelkė armiją ir karinio jūrų laivyno pajėgas. Maištas buvo žiauriai numalšintas, o jo metu žuvo 7 kaliniai.
Robertas Stroudas taip ir nesulaukė malonės. Jis mirė kalėjimo ligoninėje, būdamas 75-ių metų amžiaus. Po jo mirties buvo nustatyta, kad generalinio prokuroro sprendimas įkalinti Stroudą vienutėje neturėjo jokio teisinio pagrindo.
