Regėjimo negalią turintiems žmonėms Lietuvoje atsiveria vis daugiau galimybių mėgautis literatūros kūriniais ir kitais leidiniais – Vilniuje įsikūrusi Lietuvos aklųjų biblioteka aktyviai siekia gerinti aklųjų ir silpnaregių gyvenimo kokybę, vienintelė šalyje leisdama garsinius leidinius. Nors biblioteka gali pasiūlyti jau daugiau kaip 15 tūkst. žmonių su regėjimo negalia ypač mėgstamų garsinių knygų ir žurnalų, vis dar labai trūksta įskaitytų romanų bei detektyvinės literatūros. Todėl knygų įgarsinimui biblioteka nuolat pasitelkia savanorius, o šiuo metu skuba įrengti dar vieną įrašų studiją.
Biblioteka leidžia įvairių formatų knygas, tačiau, pasak bibliotekos direktorės Rasos Januševičienės, patogiausias ir bibliotekos lankytojų mėgstamiausias formatas – garsiniai leidiniai, kurie ir sudaro didžiausią bibliotekos fondo dalį. „Skirtingų garsinių leidinių turime jau daugiau nei 15 tūkst. Nors bibliotekoje įgarsinamos įvairių žanrų knygos, šiuo metu didžiausias – romanų ir detektyvinės literatūros poreikis“, – teigia R. Januševičienė.
Kad regėjimo negalią turintį žmogų pasiektų įgarsinta knyga, reikalingos garso įrašų studijos, speciali įranga, operatoriai bei diktoriai. Prie šio proceso labai prisideda ir savanoriai, kurie savanorystės programos Lietuvos aklųjų bibliotekoje pradžioje patys pasirinkdavo, kokio žanro knygas norėtų įgarsinti, o nuo 2015 m. įgarsina regos negalią turinčių skaitytojų pageidaujamas knygas. Pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad savanoriai įgarsina mažiau detektyvinių knygų ir romanų, todėl bibliotekai ne visuomet pavyksta visiems akliesiems ir silpnaregiams užtikrinti vienodą visų literatūros žanrų pasiūlą.
Lietuvos aklųjų biblioteka šiuo metu turi dvi įrašų studijas, kuriose dirba operatoriai ir leidinius įskaito profesionalūs diktoriai, bei dvi studijas, skirtas savanoriškam skaitymui. Siekiant akliesiems ir silpnaregiams pasiūlyti dar daugiau jų poreikius atitinkančių garsinių knygų, šiuo metu bibliotekoje įrenginėjama dar viena įrašų studija.
„Dabar bibliotekoje – pats darbų įkarštis. Įgyvendiname keletą svarbių projektų, maža to – įrenginėjame naują įrašų studiją ir tobuliname turimą įrangą. Tačiau dėl ribotų finansinių galimybių ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtume“, – teigia R. Januševičienė.
Pasak R. Januševičienės, biblioteka labai vertina neatlygintinai knygas įgarsinančių žmonių pastangas, todėl siekia kaip įmanoma gerinti sąlygas įrašų studijose. Jose žiemą šalta, vasarą karšta, trūksta tinkamos garso izoliacijos.
Lietuvos aklųjų biblioteka garsinti knygas pasitelkdama savanorių pagalbą pradėjo prieš trejus metus. Nuo to laiko praskaidrinti aklųjų gyvenimą ryžtasi vis daugiau žmonių. Įstaigoje knygas nuolat garsina apie 40 savanorių, kurie užima ne tik diktorių, bet ir operatorių pozicijas.
„Be savanorių pagalbos tikrai nepajėgtume įskaityti tiek knygų. Garsinė knyga yra labai svarbi regos negalią turinčio žmogaus gyvenime, todėl toks savanorių indėlis neįkainojamas“, – teigia Lietuvos aklųjų bibliotekos įgarsinimo produktų koordinatorė Kristina Telyčėnaitė.
Lietuvos aklųjų biblioteka žmonėms su regėjimo negalia gali pasiūlyti ne tik garsinių knygų, bet ir garsinių žurnalų. Juos sudaro Lietuvoje leidžiami periodiniai leidiniai bei pačios bibliotekos iš įvairių šaltinių sudaromi teminiai rinkiniai.
Šį pavasarį skaitytojai sulaukė malonios naujovės – kas savaitę pasirodančio garsinio žurnalo „Savaitė“, kurį bibliotekos skaitytojai gali išgirsti tuo pat metu, kai jis pasiekia prenumeratorius bei prekybos centrų lentynas. „Šis atvejis išskirtinis, nes žurnalą „Savaitė“ kaskart įgarsiname labai operatyviai. Tokiu būdu jis tampa prieinamas akliesiems jo išleidimo dieną“, – pasakoja R. Januševičienė.
Kitais metais 50 veiklos metus minėsianti biblioteka – išskirtinė organizacija, kuri ne tik leidžia garsinius ir kitų formatų leidinius, bet ir aptarnauja akluosius namuose, teikia virtualias paslaugas, steigia paslaugų punktus mažesniuose miestuose ir rajonuose. Lietuvos aklųjų biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, o teikdama paslaugas ypatingai jautriai visuomenės daliai sulaukia ir socialiai atsakingų įmonių dėmesio.
R. Januševičienės teigimu, bibliotekos ateities planuose – virtualių paslaugų vartotojams plėtojimas, kompiuterinio raštingumo mokymų rengimas bei tarptautinės konferencijos, skirtos pristatyti informacijos prieinamumo problematiką, organizavimas.
„Esame kupini idėjų ir rengiame įvairius projektus ateičiai. Džiaugiamės, kad prie kilnaus tikslo prisideda vis daugiau savanorių ir socialiai atsakingo verslo organizacijų. Tikimės, kad atsiras ir naujų partnerių, su kuriais lengviau įgyvendinsime išties ambicingus ateities planus“, – sako R. Januševičienė.
