Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka avangardinio kino kūrėjo ir dėstytojo, amžinatilsį Adolfo Meko 90-osios gimimo metinėms paminėti parengė virtualią parodą „Norėčiau kalbėti apie kino magiją, nes aš esu jos užburtas“. Apsilankiusieji turi galimybę susipažinti su A.Meko biografija, biografinėmis ir profesinėmis nuotraukomis, jo paties spausdinta trumpa autobiografija. Virtualią parodą galima rasti adresu http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/adolfas-mekas.
Adolfas Mekas (gimė 1925 m. rugsėjo 30 d. Semeniškiuose, Papilio valsčiuje, mirė 2011 m. gegužės 31 d. Niujorke, JAV) – filmų kūrėjas, rašytojas, leidėjas, aktorius, dėstytojas. 1944 m., bėgdamas nuo fašistinės okupacinės valdžios represijų, su broliu Jonu pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje keletą metų praleido vadinamųjų dipukų (displaced persons) stovyklose. 1946–1948 m. Mainzo universitete A. Mekas studijavo literatūrą ir teatro meną. 1949 m. emigravo į JAV. Su broliu Jonu Meku įsteigė įtakingą JAV nepriklausomo kino žurnalą „Film Culture“, taip pat prisidėjo prie garsaus Filmininkų kooperatyvo (Film-Makers` Cooperative) įkūrimo. Sukūrė keletą pilno metražo ir daug trumpo metražo vaidybinių ir eksperimentinių filmų. Garsiausias filmas – 1963 m. sukurta komedija „Aleliuja kalvoms“ ("Hallelujah the Hills"), rodyta Kanų kino festivalyje ir išrinkta metų komedija JAV. XX a. 7-ąjį dešimtmetį A. Mekas buvo viena svarbesnių asmenybių JAV (nepriklausomo) kino pasaulyje. Mekas taip pat buvo savo brolio daugelio filmų bendraautoris. Daugiau nei trisdešimt metų A.Mekas dėstė kino teoriją ir praktiką, įkvėpė kūrybai ne vieną režisierių. Nors Lietuvoje labiau žinomas Jonas Mekas, jo brolis Adolfas buvo ne mažiau talentinga ir svarbi tiek JAV, tiek Lietuvai asmenybė, kurios nuveikti darbai dar laukia kritikų ir plačiosios publikos dėmesio.
JAV A.Mekas susuko du trumpus autorinius filmus „Plati gatvė“ ("Grand Street") ir „Tyli popietė“ ("Silent Journey"). 1963 m. jis sukūrė žymiausią savo filmą – pilno metražo komediją „Aleliuja kalvoms“ ("Hallelujah the Hills"). Vos 65 000 dolerių kainavęs filmas buvo apdovanotas prizu Lokarno tarptautiniame kino festivalyje, išrinktas metų komedija JAV. A.Mekas vadintas kino kubistu, talentingu manipuliuotoju kino konvencijomis ir pan., jaunam kūrėjui žadėta sėkminga karjera. Jonas, o ypač Adolfas, Lietuvoje ketinęs tapti aktoriumi, 1943–1944 m. lankęs aktorinius kursus Biržuose pas Juozą Miltinį, neretai ir patys vaidindavo savo filmuose. 1964 m. broliai sukūrė filmą „Karinis kalėjimas“ ("The Brig") – tai klaustrofobiškas pasakojimas, visiška poetiškos komedijos „Aleliuja kalvoms“ priešingybė.
Lygia greta A.Mekas dirbo kaip montažo specialistas kituose kino projektuose. 1965 m. sukurta „Dvivamzdė detektyvinė istorija“ ("The Double Barreled Detective Story") pagal Marko Tveno apsakymą buvo trečias savarankiškas Adolfo bandymas kurti pilno metražo vaidybinį kiną. Deja, autorius susidūrė su rimtomis platinimo problemomis, patyrė finansinių nuostolių, o filmas liko beveik nežinomas. Ši nesėkmė smarkiai pakenkė A.Meko, kaip kino režisieriaus, karjerai, pilno metražo vaidybinių filmų jis daugiau nebekūrė. 1968 m. A.Mekas sukūrė filmą „Vėjo gėlės“ ("Windflowers"), savotišką antikarinę elegiją. JAV avangardinio kino pokarinėje istorijoje yra ypač svarbūs trys filmai, kuriuos paraleliai sukūrė J.Mekas, A.Mekas ir Pola Chapelle.
1971 m. broliams nusišypsojo laimė aplankyti sovietinę Lietuvą. Per šią kelionę į gimtąsias vietas, pas tėvus, seseris, brolius, nematytus beveik 30 metų, Jonas susuko filmą „Kelionės po Lietuvą reminiscencijos“ ("Reminiscences of a Journey to Lithuania"), Pola Chapelle sukūrė kino pasakojimą „Kelionė po Lietuvą“ ("Journey to Lithuania"), o Adolfas – „Keliaujant namo“ "Going Home"). Įdomiausia tai, kad šie trys filmai atskleidė tris skirtingus požiūrius į tas pačias situacijas, kiekvieno režisieriaus savitą pasaulėžiūrą. Šis filmas buvo paskutinis savarankiškas A.Meko kūrinys.
