Pastaruoju metu nemažai kritikos strėlių, netgi dėl kainų, kurias nulemia rinka, skriejo į Vyriausybę ir į valdančiuosius socialdemokratus. Ką apie tai mano premjeras Algirdas Butkevičius, pirmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ aiškinosi žurnalistė Daiva Žeimytė.

– Daliai gyventojų ėmus piktintis pakilusiomis maisto produktų kainomis, jūs pasiūlėte taikyti lengvatinį 5 arba 9 procentų PVM tarifą atšaldytai ir šviežiai mėsai. Jei tikimasi, kad lengvata sumažins kainas, kodėl tokį tarifą siūlote taikyti tiktai šiems produktams? 

– Ši lengvata – ne dėl to, kad kilo ažiotažas dėl kainų didėjimo ar kad norime sumažinti maisto produktų kainas. Pirmasis tikslas – norėtųsi, kad mėsa būtų pardavinėjama prekybos centruose, o Lietuvos ūkininkai ją galėtų pardavinėti turgavietėse. Mat teigiama, kad šiuo metu didelė dalis šviežios ir atšaldytos mėsos parduodama turguje. Jeigu tokia produkcija įvežama iš kitur ir pardavinėjama turgavietėse, konkurencijos sąlygos yra nevienodos. Įvedus šią PVM lengvatą palengvėtų gyvenimas mūsų ūkininkams, kurie augina gyvulius, parduoda kiaulieną.

– Darbo partija pasiūlė, kad PVM turi būti mažinamas ne tik mėsai, bet dvylikai būtiniausių maisto produktų.

– Manau, turėtume eiti kitu keliu. Kaip sakiau, PVM lengvata mėsai pagerins konkurenciją. Pavyzdžiui, pieną turgavietėse parduoda labai mažai ūkininkų.

– Kiek jūsų siūlyme yra politikos? Ar nesupanikavote? Žmonės protestuoja dėl kainų, socialdemokratų reitingai krinta – ką nors daryti reikia?

– Mano, kaip ministro pirmininko, tikslas yra užtikrinti, kad nereikėtų keisti šiems metams suplanuotų biudžeto pajamų ir išlaidų. Aiškiai pasakiau, kad su biudžeto pataisomis aš nesiruošiu ateiti į Seimą. Taip pat politikų paprašiau, kad ne nuo liepos, o nuo spalio būtų taikoma mūsų siūloma PVM lengvata, nes birželio mėnesį turėsime makroekonominių rodiklių analizę, galėsime įvertinti, kokia ekonominė ir finansinė situacija šalyje. Jau žinome, kiek pirmąjį ketvirtį mūsų ekonomika augo, bet turime įvertinti ir kaimyninių šalių finansinę, ekonominę situaciją, nes mūsų valstybė yra orientuota į eksportą. Pasiremkime sveiku protu, analize ir paaiškinkime visuomenei, kad tai nesukeltų chaoso.

– Ar tikrai verta buvo reaguoti į socialiniame tinkle organizuojamas akcijas, tokias kaip vajus dėl brangių kalafiorų, joms pataikauti? Juk Vyriausybė pati galėjo kai ką numatyti, pateikti kaip savo sprendimą?

– Vyriausybė pasakė, kad ji visa tai nori paaiškinti visuomenei.

– Jūs pradėjote aiškinti tada, kai Marijonas Mikutavičius parašė piktą komentarą.

– Pranešimus išleidžiame nuolat. Tačiau, atrodo, arba tie pranešimai yra retai skaitomi, arba į juos nesigilinama. Tai, ką kalbėjau apie kai kurių maisto produktų kainas, paviešino mūsų spaudos tarnyba. Kai pamatėme, kad kilo diskusija, penktadienį buvo pasakyta, kad pirmadienį aiškiai visuomenei paaiškinsime. Būtent valdžia turi išaiškinti, dėl kokių priežasčių kai kurių produktų kainos yra pakilusios ar sumažėjusios. Mes tai ir padarėme.

– Vis dėlto neretai atrodo, kad kai kuriais savo pareiškimais jūs kenkiate ir pats sau, ir partijos įvaizdžiui. Kodėl kasdien šaunate sau į koją bent po du sykius, užuot šovęs į oponentą?

– Nepasakyčiau, kad kiekvieną dieną šaunu. Gal kai kada ir papuola. Esame žmonės, gal kai kada ir padarome tam tikrų klaidų.

– Susidaro įspūdis, kad vykstant tam tikroms atakoms prieš Socialdemokratų partiją tiek viešojoje erdvėje, tiek iš opozicijos pusės jūs tik ginatės. Kur agresyvi rinkimų agitacija, puolamoji strategija?

– Mes truputį per vėlai pradėjome tam ruoštis. Nesitikėjome, kad rinkimų kampanija prasidės taip anksti. Vyriausybė kiekvieną dieną daro darbą, kuris jai priklauso, – priimame sprendimus, rengiame pasitarimus, posėdžius, važiuojame į keliones, jų neatšauksi. Mūsų pasiruošimo etapas yra pasibaigęs. Tuoj pamatysite, ar agresyvi, ar kitokia taktika bus pradėta taikyti. Esame sutarę, kad po partijos suvažiavimo, kuris vyko gegužės 1-ąją, startuosime parodydami aiškią rinkimų strategiją, komandą, narius, darbą su rinkėjais. Manau, situacija keisis į gerąją pusę.

– Kalbant apie skandalus, susijusius su Socialdemokratų partija, galima prisiminti vadinamojo Vijūnėlės dvaro istoriją. Vyriausybei buvo metamas korupcijos šešėlis, jūs pats buvote apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos. Dabar – triukšmas dėl maisto kainų. Ką įžvelgiate šiuose procesuose?

Mano, kaip ministro pirmininko, tikslas yra užtikrinti, kad nereikėtų keisti šiems metams suplanuotų biudžeto pajamų ir išlaidų. Aiškiai pasakiau, kad su biudžeto pataisomis aš nesiruošiu ateiti į Seimą. Taip pat politikų paprašiau, kad ne nuo liepos, o nuo spalio būtų taikoma mūsų siūloma PVM lengvata, nes birželio mėnesį turėsime makroekonominių rodiklių analizę, galėsime įvertinti, kokia ekonominė ir finansinė situacija šalyje.

– Dėl mano apklausos – aš juk buvau liudytojas. Gal Lietuvos teisėsaugos sistemoje liudytojo ir įtariamojo sąvokos jau supainiotos? Po liudytojo tapau nukentėjusiuoju. Bet kažkodėl niekas apie tai viešai per daug nekalba. Įžvelgiu, kad tai yra tam tikros politinės akcijos.

– Kas jas organizuoja?

– Manau, generalinis prokuroras visuomenei turėtų tai paaiškinti ir atsakyti politikams į šiuos klausimus. Negalima vien pasakyti, kad byla nutraukta. Šešėlis metamas ir ant manęs, nes buvo aiškiai pasakyta, jog esu liudytojas ir būsiu apklausiamas. Dažnas žmogus gal net nesigilina, kas tas liudytojas, bet išgirsta, kad jis bus apklaustas.

– Rolandas Paksas kalbėjo apie tai, jog jūs žinojote, kad būsite apklausiamas, nes prezidentė leido suprasti. Gal prezidentė ir yra ta dirigentė?

– Man prezidentė nesakė, kad būsiu apklaustas ir būsiu liudytojas. Apie tai sužinojau būdamas atostogose. Bet ar yra labai svarbu paskelbti, kad premjeras bus liudytojas? Savaime suprantama, daromas politinis žingsnis – kaip sumenkinti ministrą pirmininką, pakenkti jo partijai artėjant rinkimams. Man buvo pasakyta, kad bus nutraukta byla ir paviešinti pokalbiai telefonu – vienas kalbėjo vienaip, kitas kitaip, o kai gražiai tuos pokalbius sudedi ir viešai paskelbi, tai yra atominis ginklas prieš bet kokį politiką. Jei įsigilini į turinį, ten nieko nėra apie dalykus, kurie yra viešai transliuojami ir aiškinami.

– Kaip aiškinate tai, jog nemažai pradėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimų jau subliūškę? Šiai tarnybai, atrodo, buvo skirtas 20 proc. didesnis finansavimas, bet jai vis tiek retai nepavyksta ką nors sugauti už rankos, vieną po kito pralaimi teismus. Susidaro įspūdis, kad vienintelis jų užsiėmimas – klausytis pokalbių telefonu ar užstalės kalbų.

– Tikiuosi, naujasis generalinis prokuroras imsis tam tikrų žingsnių, kad paaiškintų visuomenei, ar tai, jog byla subliūško, nebuvo tam tikri politiniai užsakymai. Ypač pavojinga, kai tam tikros bylos, iškeltos politikams, labai ilgai tiriamos. Ateina rinkimai, jie praeina, gal būna nesėkmingi politinėms partijoms, o po rinkimų paaiškėja, kad byla nutraukiama. Tokiu atveju visą atsakomybę turi prisiimti teisėsaugos institucijų vadovai.

– Kitiems bylos kurpiamos dėl mažmožių, o, pavyzdžiui, Lietuvos bankas saugomas iš visų pusių, nors ten buvo galimai tariamasi dėl kyšių. Ar netaikomi dvejopi standartai?

– Galutinės išvados daryti negaliu – tikiuosi, kad ir parlamentas atliks savo vaidmenį, nes jis vykdo teisėsaugos institucijų kontrolę. Jei tiesa tai, kas buvo rašoma, turi būti labai aiškus įvertinimas, teisėsaugos institucijos turi išsklaidyti visas abejones. Jei visuomenei nebus paaiškinta dėl didelį atgarsį keliančių bylų, kalbėti apie pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis yra neįmanoma.