Pareigūnams - polinkio į alkoholį testai
Po avarijos Panevėžyje, kai girtas pareigūnas mirtinai sužalojo du žmones ir dar vieną sunkiai sužeidė, Policijos generalinio komisaro vyr. patarėjas Povilas Malakauskas „Žinių radijui“ sakė, kad pareigūnams gali būti pradėti taikyti polinkio į alkoholį testai. „Reiktų mažinti riziką, kad tokie žmonės, kurie turi polinkį, nepatektų į sistemą, o jeigu jau pateko, būtų laiku identifikuoti ir vienaip ar kitaip patraukiami iš sistemos. Viena iš tokių priemonių, kuri yra labai nepopuliari, yra testai. Taikant tam tikrus testus, galima identifikuoti polinkį alkoholiui. Tuomet reiktų galvoti, kaip sutvarkyti įstatyminę bazę, kad tokie žmonės, kurie patenka į rizikos zoną, negalėtų to daryti (dirbti policijoje – red.)“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė P.Malakauskas. Pasak jo, pareigūnams reiktų testuotis ne tik dėl polinkio alkoholiui, bet ir kitoms psichotropinėms medžiagoms. P.Malakauskas taip pat pažymi, kad tokius testus įvesti į sistemą nėra paprasta. „Yra ir kitas mūsų pamąstymas – gal vėl drastiška priemonė, bet ją taiko policijoje Didžiojoje Britanijoje – jeigu pareigūnas mato, kad kitas pareigūnas daro nusižengimą, tai irgi yra nusižengimas. Apsvarsčius pliusus ir minusus, teks imtis dar griežtesnių priemonių“, – teigė P.Malakauskas. Tokiu atveju pareigūnai, kartu vartoję alkoholį su pareigūnu, įvykdžiusiu nusižengimą, gautų nusižengimo įrašą į asmeninę bylą.
Gruzijos vyriausybė sėmėsi patirties
Ketvirtadienį Vyriausybės kanceliarijoje su tikslu pasisemti gerosios valstybės valdymo patirties lankėsi Gruzijos vyriausybės kanceliarijos atstovai. Susitikimo pradžioje svečiai buvo supažindinti su Lietuvos Vyriausybės struktūra, jos veikla ir sprendimų priėmimo procesu. Vėliau vyko diskusija siekiant pasidalinti gerąja patirtimi kaip užtikrinti patikimą komandinį darbą, atsakingumą, kaip siekti kūrybiškumo bei lyderystės valstybės tarnyboje. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia Gruziją transatlantinės integracijos kelyje ir yra pasiryžusi jai padėti įgyvendinti reikalingas reformas, kurios lems šalies pažangą siekiant socialinės ir ekonominės gerovės, glaudesnių tarptautinių ryšių. „Lietuva, per pastaruosius du dešimtmečius, išgyveno drastišką institucinių, ekonominių ir socialinių reformų laikotarpį. Mūsų sukaupta patirtis yra metodų, žinių ir idėjų šaltinis, kuriuo dabar galime dalintis su kitomis šalimis, einančiomis panašiu keliu“, – kalbėjo A. Mačiulis. Siekiant perduoti gerąją patirtį, Lietuva su Gruzija aktyviai bendradarbiauja jau nuo 2006 m. Per šį laikotarpį Lietuva Vystomojo bendradarbiavimo programos lėšomis finansavo 133 projektus Gruzijoje už 1.41 mln. eurų. 2014-2016 m. vystomojo bendradarbiavimo su Gruzija kryptys yra administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas skatinant europinę integraciją; regionų vystymasis ir savivaldos stiprinimas; demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimas, moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas; ekonominis ir socialinis vystymasis. Taip pat Lietuva Gruzijoje pirmauja pagal laimėtų ES Dvynių projektų skaičių tarp naujųjų Europos Sąjungos šalių narių.
Pradeda žvalgybinį karą
Rusijos įvykdytas šokiruojantis Estijos saugumo karininko Estono Kohvero pagrobimas Estijos teritorijoje yra ne atsitiktinumas, o Rusijos karo su Baltijos šalių slaptosiomis tarnybomis pradžia. Tai su Rusijos slaptosiomis tarnybomis siejamam interneto portalui rubaltic.ru atvirai pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Igoris Morozovas, beje, praeityje baigęs Rusijos išorinės žvalgybos akademiją. Praėjusią savaitę Estija pranešė, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentai Estijos teritorijoje pagrobė ir į Rusiją išgabeno užduotį vykdžiusį Estijos Vidaus žvalgybos tarnybos (KAPO) karininką E.Kohverą. Rusija E.Kohverą apkaltino šnipinėjimu ir laiko jį Maskvos kalėjime. Rusija teigia, kad E.Kohveras Pskovo srityje turėjo platų agentūrinį tinklą, todėl sulaikymų bus ir daugiau. E.Kohveras šiuos kaltinimus neigia, o Estijos pareigūnai teigia, kad jis pasienyje vykdė specialią užduotį, sekdamas kontrabandininkus. I.Morozovas interviu rubaltic.ru patvirtino Baltijos šalių ekspertų nuogąstavimus, jog Estijos saugumo policijos karininko pagrobimas buvo ne atsitiktinis veiksmas, o ženklas, kad Rusija pradeda žvalgybinį karą su Baltijos šalimis. I.Morozovas atvirai teigia, kad Rusija tokių veiksmų ėmėsi dėl NATO viršūnių susitikimo Velse. Estijos pareigūnas buvo demonstratyviai pagrobtas būtent tą dieną, kai vyko NATO viršūnių susitikimas. Jo teigimu, Rusija NATO ketinimus didinti karinius pajėgumus Rytų Europoje, kurti greitojo reagavimo pajėgas suprato ir kaip ženklą, jog suaktyvės NATO priklausančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos žvalgybinė veikla Rusijoje. Maskvos atstovas tikina, kad Baltijos šalių žvalgai, esą vykdydami amerikiečių užduotis, ne tik renka informaciją, bet ir dirba su Rusijos visuomene, bando užverbuoti jaunus mokslininkus.
Atsiras Seimo žvalgybos inspektoriai?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai po pusantrų metų pertraukos ketina grįžti prie svarstymo dėl žvalgybos institucijų veiklos parlamentinės kontrolės griežtinimo: iniciatorių teigimu, susiklosčiusi geopolitinė situacija skubina steigti Seimo žvalgybos inspektorių įstaigą. 2013-ųjų birželį parlamentarai po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma steigti visiškai naują kontrolės instituciją – Seimo žvalgybos inspektorių įstaigą. „Manome, kad dabar pats metas priimti šias pataisas. Būtų gerai ir pačiam Valstybės saugumo departamentui (VSD), kuriam reikia pagalbos iš šalies. Akivaizdu, jog VSD šiandienos iššūkiams nebuvo ir nėra pasiruošęs. Kadangi situacija grėsminga, čia jau nebe juokai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė projekto autorius Valdas Vasiliauskas. Pagal projektą įstaigos pareigūnai būtų atskaitingi NSGK, šis formuluotų jiems konkrečias užduotis ir pavedimus. Inspektoriams būtų suteikta teisė dirbti su bet kokia slapta informacija. Skaičiuojama, jog trijų Seimo skiriamų žvalgybos inspektorių, iš kurių vienas būtų generalinis, veikla mokesčių mokėtojams per metus atsieitų apie 400 tūkst. litų. Vyriausybė, kaip ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, yra konstatavusi, kad siūlomos naujos nuostatos neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų parlamentinės priežiūros institucijos principų. Vyriausybės įsitikinimu, šioms tarnyboms kontroliuoti visiškai pakanka Žvalgybos įstatyme nurodytų priemonių. Be to, reglamentavimas, pagal kurį Seimo žvalgybos inspektoriui turėtų būti teikiama visa be išimties žvalgybos institucijų turima informacija, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Seime prasideda rudens sesija
Per pirmą sesijos posėdį premjeras Algirdas Butkevičius bei Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pristatys darbų programos projektą, kuris sudaromas atsižvelgiant į prezidentės, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių pasiūlymus. Su Seimo valdyba šią savaitę aptarti sesijos darbų susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė parlamentą susitelkti dėl šalies saugumo uždavinių, atsižvelgiant į geopolitinės situacijos išskirtinumą. Valstybės vadovė pabrėžė, kad formuojant pirmąjį biudžetą eurais svarbu laikytis pasiekto partijų susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, o parlamentas turi įstatymų galia apsaugoti informacinę šalies erdvę. Pagrindiniu šio sesijos darbu taip pat įvardijamas 2015 metų biudžeto patvirtinimas, per šimtas su euro įvedimu susijusių įstatymų projektų, kuriuos būtina priimti ne vėliau kaip iki palio pabaigos. Rudens sesijos darbų programos projekte įrašyta daugiau kaip 700 teisės aktų projektų be lydimųjų dokumentų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 270, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 24, Seimo nariai – daugiau kaip 400 įstatymų projektų.
Pristatydama pagrindinius parlamento darbus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė atkreipė dėmesį į tai, kad rugsėjo–spalio mėnesiais būtina priimti įstatymus, susijusius su euro įvedimu (125 teisės aktų projektai). Greta vieno pagrindinių sesijos darbų – 2015 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimo – Seimo vadovė išskyrė ir kitus svarbiausius klausimus: „Du prioritetai yra pagrindiniai: tai krašto gynyba ir, tuo pačiu, neužmirštant mūsų žmonių, įstatymai, susiję su socialine atskirtimi. Ne tik įstatymai, bet ir biudžete tam numatyti pinigai“. Per sesiją planuojama surengti beveik 50 plenarinių posėdžių. Seimo rudens sesija pagal Konstituciją trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos.
