Draudimais problemos nepavyks išspręsti

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad rusiškų televizijų draudimais priešiškos propagandos problemos iš esmės nepavyks išspręsti, bet atsisako komentuoti trečiadienio sprendimą trims mėnesiams uždrausti kanalą „RTR Planeta“. „Jeigu apskritai kalbant, tai aš esu pasisakęs ne kartą, kad tie draudimai situacijos nesprendžia, bet šiuo atveju negaliu komentuoti institucijų priimtų sprendimų, nes jie priimti be politinės įtakos. Nežinau, iš tikrųjų, būdamas toli nuo Lietuvos, ir tikrųjų motyvų“, – trečiadienį BNS telefonu iš Brazilijos sakė L.Linkevičius. Kartu ministras pabrėžė, kad „draudimai yra tik daliniai, nes jie techniškai nėra įgyvendinami“. Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį trims mėnesiams uždraudė retransliuoti visą rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą. Anot komisijos, televizija savo laidose kurstė karą ir neapykantą bei pakartotinai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą.

Liūdna gyvenimo trukmės statistika

Pasaulio banko ataskaita rodo, kad Lietuvoje žmonės gyvena bene trumpiausiai iš visos Europos Sąjungos šalių – vyrai vos 68, o moterys 79 metus. Pagal gyvenimo trukmę lietuviai yra penkti nuo galo. Ataskaitos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse pastebimai mažėja gimstamumas, didėja jaunesnių gyventojų migracija, o šie faktoriai lemia visuomenės senėjimą ir gyventojų mažėjimą. Tokias išvadas pateikė Europos politikos studijų centro suburta komisija, kuri taip pat pateikė savo siūlymus, kaip centrinė Europa ir Baltijos šalys turėtų kovoti su senėjimo ir aktyvios gyvensenos skatinimo iššūkiais. „Centrinės Europos ir Baltijos šalys sensta greičiau nei Europa. Mažėjantį gimstamumą ir didelę emigraciją šalys turėtų kompensuoti sutelkdamos dėmesį į jaunimo sveikatinimo ir sveikos gyvensenos idėjų propagavimą“, – pranešime cituojama Pasaulio banko viceprezidentė Europai ir centrinei Azijai Laura Tuck. Remiantis ataskaita, turtingesnių Europos sąjungos šalių sprendimas skirti lėšas visuomenės švietimui sveikatingumo klausimais leido sumažinti piliečių sergamumą širdies ligomis ir mirtingumą nuo šių ligų.

Planuoja baigti ženklinti sieną su Rusija

Jau paženklinta apie 80 proc. Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos. Šiuos darbus Lietuvos pusėje numatoma baigti šiemet, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Lietuvos valstybės siena su Rusijos Federacija prasideda nuo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienų sankirtos taško „Vištytis“, eina sausuma, Vištyčio ežeru, Lieponos upe, Matlaukio tvenkiniu, Širvintos upe, Šešupe, Nemunu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija, Baltijos jūra. Lietuvos pusėje sausumoje 13 metrų pasienio juosta išvaloma nuo medžių, krūmų ir kitos augalijos. Čia įrengiama kontrolinė pėdsakų juosta, pasienio patrulio takas ir kiti valstybės sienos apsaugai užtikrinti reikalingi įrenginiai bei inžinerinės sistemos. Siena jau pažymėta ir Kuršių nerijoje. Iš viso sienos ženklinimo darbai Lietuvai atsieis apie 1 mln. 216 tūkst. Eurų. Lietuvos siena su Rusija sausuma, upėmis ir tvenkiniais eina 253,7 km, Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,2 km. Sienos su Rusija ruožas yra paskutinė ženklinama Lietuvos sienos dalis, nes su Baltarusija, Lenkija ir Latvija šie darbai jau atlikti anksčiau.

„Tesla“ pradėjo derybas dėl atėjimo į Lietuvą

Lietuvos bendrovė „Idėjų parkas“ su žymia JAV elektromobilių gamintoja „Tesla Motors“ pradėjo derybas dėl galimybės sklype netoli Kauno įrengti elektromobilių įkrovos stotelę. „Jis yra prie kelio „Via Baltica“, kuris įtrauktas į „Tesla“ pagrindinių maršrutų tinklą, leidžiantį elektromobiliu laisvai keliauti po Europą. Sklypui jau paruošti detalieji planai, suprojektuota nuovaža ir gautas statybos leidimas. Parengtas projektas elektros pastotei, taip pat numatytas projektavimo sąlygų sąvadas inžineriniams tinklams. Abipus „Via Baltica“ kelio ruožo, kuriame yra siūlomas sklypas, įrengti viadukai, todėl užsukti įsikrauti baterijų bus patogu bet kokia kryptimi važiuojantiems automobiliams“, - privalumus vardijo Silvija Mikutavičiūtė, UAB „Idėjų parkas“ eksporto vadybininkė. 2015-2016 m. „Tesla Motors“ vykdo įkrovos stotelių „Supercharger“ tinklo plėtrą Europoje. Vakarinėje, Centrinėje žemyno dalyse ir Skandinavijoje atsiras daugiau stotelių, o Rytų Europoje, tarp jų ir Baltijos šalyse, bus įrengtos pirmosios šio tinklo elektromobilių įkrovimo vietos. Lietuvoje ir Estijoje planuojama po vieną, Latvijoje – dvi stotelės.

Elektra Lietuvos kainų zonoje – brangiausia visame regione

Elektros kaina Baltijos regione vėl stebino neįprastais pokyčiais – praėjusią savaitę ji skyrėsi visose šalyse, net ir Lietuvoje bei Latvijoje. Skirtumų pokyčius lėmė trumpi elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Latvijos remonto darbai. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 10 proc., Latvijoje – 7 proc., o Estijoje – 2 proc. Elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Latvijos zonoje praėjusią savaitę siekė 33,90 EUR/MWh, kai tuo tarpu Lietuvos zonoje ji augo iki 34,97 EUR/MWh. Elektros brangimą lėmė 24 proc. sumažėjusi elektros gamyba Lietuvos elektrinėse. Tuo tarpu elektros kaina Estijos kainų zonoje praėjusią savaitę siekė 31,41EUR/MWh. „Estlink“ jungtims veikiant pilnu pajėgumu – 1000 MW, elektros pabrangimą Estijoje lėmė kainų pokyčiai Suomijoje, kur elektros kaina augo 4 proc. Kainos visose šalyse svyravo nuo 22,56 EUR/MWh iki 66,00 EUR/MWh, tačiau Lietuvoje kai kuriomis valandomis ji siekė net 92,88 EUR/MWh. Elektrinės Baltijose regione pagamino 67 proc. elektros. Lietuva importavo 77 proc., Latvija – 10 proc. Estija taip pat importavo 2 proc. reikiamos elektros energijos, nors įprastai šalyje pagaminama daugiau elektros nei suvartojama.

Vėl sieks pritraukti skalūnų gavybos kompanijas

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir energetikos ministras Rokas Masiulis aptarė naujo angliavandenilių konkurso Šilutės-Tauragės plote skelbimo aplinkybes ir sutarė sutelkti abiejų ministerijų pastangas potencialiems investuotojams pritraukti. „Dabar nėra pats tinkamiausias laikas konkursui skelbti. Dėl įtemptos geopolitinės padėties, verčiančios koreguoti verslo planus, dėl naftos kainos pokyčių pasaulinėje rinkoje nemažai angliavandenilių gavybos bendrovių pastaruoju metu sumažino išlaidas naujų naftos ir dujų telkinių paieškai ar net visai jos atsisakė. Tačiau tikimės, kad situacija keisis ir kad atsiras kompanijų, kurios susidomės skalūnų naftos ar dujų gavybos galimybėmis Lietuvoje ir dalyvaus mūsų konkurse“, – sakė ministras Kęstutis Trečiokas. Investuotojams turėtų būti patrauklus jau pats Šilutės-Tauragės plotas, nes čia angliavandenilių gavybos perspektyvos pirmiausia sietinos su tradicinės naftos ištekliais. Juos išgavus, iš to paties gręžinio galima įrengti atšakas ir į skalūnų sluoksnius. Investuotojų paieškai ir jų pritraukimui ministrai sutarė artimiausiu metu sudaryti bendrą komandą.

Pritarta vaiko teisių apsaugos įstatymų pakeitimams

Vyriausybės posėdyje pritarta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė savivaldybės socialiniams darbuotojams ne mažiau kaip 12 mėn. dirbus su krizę patiriančia šeima, išnaudojus visus galimus pagalbos būdus ir nelikus galimybei palikti vaiką augti šeimoje. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, siekiama sukurti tokį prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kuris užtikrintų vaikui ir šeimai savalaikę ir kvalifikuotą pagalbą bei paslaugas, kad pati šeima taptų pajėgi spręsti jai iškilusias problemas. Įstatymo pataisomis siūloma kiekvieno vaiko atvejį nagrinėti bendroje savivaldybės specialistų komandoje, atliekant Vaiko atvejo peržiūrą, taip pat paaiškėjus, kad vaikui ir šeimai reikia pagalbos – minėtoje peržiūroje sudaryti Pagalbos vaikui ir šeimai planą, o jam pasibaigus – organizuoti Vaiko atvejo peržiūrą, joje įvertinti Pagalbos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, vykdyti intensyvų socialinį darbą su vaiko tėvais, suteikti galimybes vaikui sugrįžti pas tėvus. Įstatymas turės būti priimtas Seime.

Pakviesta pradėti derybas dėl narystės EBPO

Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Apie tai Lietuvos prezidentę telefonu informavo EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria, pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Šalies vadovė pabrėžė, kad derybų pradžia taip pat yra ir įpareigojimas Lietuvai toliau stiprinti ekonomikos konkurencingumą ir diegti inovacijas, didinti jaunimo užimtumą, gerinti valstybės įmonių valdymą bei įgyvendinti kitas reformas. Vasario pabaigoje buvo sudaryta Lietuvos narystės EBPO koordinavimo komisija, kuriai pirmininkauja Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, į ją taip pat įeina viceministrai, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Statistikos departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai. A.Mačiulis tuomet teigė, kad Lietuvos narystė EBPO yra svarbi, atsižvelgiant į pastaruosius Rusijos veiksmus. Lietuva dabar aktyviai dalyvauja EBPO komitetuose ir darbo grupėse. Lietuvos atstovai bendradarbiauja su EBPO ekspertais konkurencijos stiprinimo, ekonomikos liberalizavimo ir kovos su korupcija srityse. Šalis taip pat prisideda teikiant EBPO paramą Ukrainai. Oficialų prašymą tapti EBPO nare Lietuva įteikė 2002 metais.