Žmonija ilgai nepaisė perspėjimų, o dabar jau, atrodo, per vėlu. Vidutinė Žemės temperatūra viršys pusantro laipsnio Celsijaus palyginti su priešindustriniu lygiu jau maždaug 2030 metais, nors dar prieš trejus metus prognozuota – dešimtmečiu vėliau. Šiemet žmogus vėl bandė kovoti pats su savimi, o gamta negailestingai priminė, kad reikia paskubėti.
Kai Jungtinių Tautų klimato konferencijos Glazge delegacijos dėliojo paskutinius baigiamojo dokumento taškus, Delyje nebuvo „kuo kvėpuoti“.
Smoge dažnai skęsta ir Pekinas, bet Kinija ir Indija stengėsi, kad būtų išvengta aiškaus įsipareigojimo nenaudoti iškastinio kuro.
Visgi 200 šalių klimato pakte pirmą kartą oficialiai pripažino iškastinio kuro neigiamą poveikį klimatui. Bet tekste nėra ko reikalauja mokslininkai – visiškai jo atsisakyti, tik įsipareigota naudojimą palaipsniui mažinti.
„Tai atsargu ir silpna, neatitinka nūdienos reikalavimų, pusantro laipsnio tikslas lieka nepasiekiamas. Nemanau, jog jaunimas norės, kad toks būtų kitas kovos su klimato kaita dokumentas“, – kritikos žėrė „Greenpeace international“ direktorė Jennifer Morgan.
„Daugiau jokių bla bla bla“, – po konferencijos nepasitenkinimą išsakė ir klimato aktyvistė Greta Thunberg.
Ekologijos diplomatijoje būta ir teigiamų dalykų – Joe Bidenas atnaujino Jungtinių Valstijų parašą po Paryžiaus susitarimu, kurį buvo nubraukęs Donaldas Trumpas.
Žmogaus veiklos poveikis gamtai buvo juntamas nuo Arkties iki šilčiausių planetos vietų.
200 žmonių žuvo, kai nuošliauža nuo Nanda Devi kalno sukėlė milžiniškus potvynius, sugriovė hidroelektrinę ir užtvanką.
Naujojo Pietų Velso valstija Australijoje po penkias dienas be perstojo trukusių liūčių išgyveno didžiausią per pusę šimtmečio potvynį. Evakuota 40 tūkstančių žmonių.
Potvyniai siaubė įvairius žemynus, bet mums labiausiai įsiminė liepos vidurys, kai vandenyje mirko Vokietija ir Belgija, nes kai kuriuose regionuose per parą išlijo vidutinis mėnesio lietaus kiekis. Žuvo daugiau nei 200 žmonių.
„Čia gyvenusių žmonių padėtis siaubinga. Daug vietų tapo negyvenamos“, – kalbėjo buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Jungtinėse Valstijose vandenyje skendo Tenesio valstija, vietos valdžia tam nebuvo pasirengusi, o tarp potvynio aukų – vos septynių mėnesių dvyniai.
Klimato kaita – jau ne tolimas dalykas, ji juntama mūsų miestuose, kiemuose, net plaučiuose, kai tenka kvėpuoti gaisrų dūmais.
Nesuvaldomi gaisrai, kurstomi sausros ir stiprių vėjų siautė Graikijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Alžyre, o Kanados miestuose nuo kaitros tirpo asfaltas. Pasak Jungtinių Tautų ataskaitos, sausrų, kurios džiovindavo kas dešimtmetį, dabar yra 70 procentų daugiau.
„Siaubinga nelaimė, o juk čia buvo „žalieji žemės plaučiai“, – liūdesiu dalijosi buvęs ugniagesys Leonidas Apostopoulos.
Brazilijos Amazonės baseino džiunglės – didieji žemės plaučiai – taip pat skendo dūmuose.
Apokaliptinius vaizdus paliko Kalifornijoje siautę gaisrai.
O Amerikos Vakaruose tris dienas iš eilės laikėsi žudantys karščiai – 54 laipsniai pagal Celsijų. Rekordiniai karščiai buvo ir Kanadoje, ir net ten, kur gyvena Kalėdų Senelis – Laplandijoje.
Tačiau dėl klimato kaitos gresia ne tik ekstremalūs karščiai, bet ir šalčiai, sako mokslininkai. Vien Teksaso nuostoliai dėl speigo praėjusią žiemą siekia beveik pusantro milijardo dolerių.
Vakarų Europos šalyse taip pat seniai būta tokio šalto vasario, dėl sniego gausos Vokietijoje teko stabdyti traukinių eismą. Bet, sakoma, nėra to blogo, kas nevirstų nauda. Žiemos sporto mėgėjai slidėmis leidosi nuo Monmartro kalvos Paryžiuje.
Kas kita, kai sniegas dengia Atėnų Akropolio kalvą, o termometro stulpelis smunka iki dvidešimties laipsnių šalčio.
Pirmas galingas metų taifūnas praūžė Filipinuose, 100 tūkstančių žmonių teko slėptis.
Haityje žmonės buvo bejėgiai prieš daugiau nei 7 balų žemės drebėjimą, nusinešusį 2000 gyvybių.
Baigiantis metams gruodį panašaus stiprumo žemės drebėjimas smogė rytinei Indonezijos daliai.
Šiais metais netrūko moterų vardais vadinamų uraganų ir gamtos spektaklių, kurių pagrindiniai veikėjai – ugnikalniai. Jie išsiveržė Islandijoje ir Ispanijos Palmos saloje, kur sunaikinta tūkstančiai namų, bananų plantacijos.
Būta ir istorinių reiškinių – rugpjūtį pirmą kartą milžiniška liūtis prapliupo ant snieguotos Grenlandijos viršūnės. Mokslininkai sako – ateityje nuo 2060-ųjų Arktyje lietaus bus daugiau nei sniego.
