Šių metų sausio 25-ąją Vilniui suėjo 699-eri. Prieš tiek metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laiške, skirtam Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų gyventojams, pirmą kartą paminėjo Vilnių. Likus vos vieneriems metams iki Lietuvos sostinės 700-ojo jubiliejaus, knygynas Patogupirkti.lt skatina paminėti miesto gimtadienį ir dalinasi 10 geriausių leidinių apie Vilnių.
Vladas Drėma „Dingęs Vilnius“
Įspūdingas Vilniaus jubiliejui skirtas albumas atvers duris į per amžius išlikusią Lietuvos sostinę ir praves kelionę pro Vilniaus amžius ir epochas, kai miestas buvo statomas, restauruojamas ir vystėsi iki dabartinių laikų. Unikalus albumas – viena didžiausios apimties knygų apie Vilnių, kurioje dailės istorikas, muziejininkas ir dailininkas Vladas Drėma sutalpino 634 istorines iliustracijas bei išsamius aprašymus apie laiko ir žmonių sunaikintus bei pakeistus Vilniaus architektūrinius paminklus.
Autorius kartu su skaitytojais keliauja po Vilniaus senamiesčio gatveles, pilių teritorijas, palei gynybinę miesto sieną bei Lietuvos didikų rezidencijas ir sužino netikėtas pastatų istorijas. Vaizdingi pasakojimai bei įspūdingos iliustracijos leis išvysti seniai išnykusius ar neatpažįstamus pastatus, primins nelaimes, niokojusias sostinę bei padės atkurti senąją, tautos atmintin nugulusią miesto dvasią.
Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeris“
Neabejotinai žymiausias prozininko, dramaturgo ir publicisto Ričardo Gavelio kūrinys apie Vilnių – miestą vaiduoklį, miestą sapną. Autorius drąsiai žvelgia į Lietuvos istoriją ir dvasinį pasaulį, menamas vertybes, mitus ir realybę. 1989 m. išleistas ir daugybės komentarų susilaukęs kūrinys vadintas tikra „literatūrine bomba“, supurčiusia tradicinį tautos įvaizdį. Tai drąsus ir itin garsiai nuskambėję autoriaus romanas, sudarytas iš kelių skirtingų pasakojimų, kuriame demonstruojamas nukarūnuotas Vilnius ir detaliai apžvelgiama sovietmečio įtaką bei susikūrusios homo sovieticus ir homo lithuanicus charakteristikos.
„Vilniuje apskritai negalioja jokia logika. Jame nerasi neginčijamų atsakymų, absoliučių tiesų. Vilnius yra neribotų galimybių miestas. Vilniečiai sėda prie stalo ir gauna kortas, iš kurių nesudėstysi jokios pokerio figūros. O lošti vis vien reikia“, – rašė R. Gavelis.
Andrius Tapinas „Vilko valanda“
Tai pirmasis stimpanko (angl. steampunk) žanro romanas, parašytas Lietuvos televizijos eteryje ir socialinėse erdvėse gerai žinomo žurnalisto Andriaus Tapino. Knygos siužetas nukelia į 1905-ųjų Vilnių, tik kiek kitokį, nei mokoma istorijos knygose. Čia Vilnius išsisuko nuo Rusijos imperijos glėbio ir tapo laisvuoju Aljanso miestu, kuris yra vedamas mokslo ir progreso keliu. Čia verda intrigos, paaiškėja tamsūs politiniai susitarimai, vyksta nuožmios kovos, atskleidžiamos alchemikų paslaptys.
2013-aisiais metais šis kūrinys pelnė „Metų knygos“ titulą suaugusiųjų knygos kategorijoje. Romanas taip pat turi ir tęsinį „Maro diena“, kuriame narpliojamos Kauno miesto paslaptys.
Irena Vaišvilaitė „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“
Istorikės Irenos Vaišvilaitės knyga siekia atgaivinti pasivaikščiojimų žanrą, kartu su skaitytojais apžiūrėti kultūriškai turtingas Vilniaus erdves ir pagvildenti su religiniu miesto gyvenimu susijusias temas. Nors knygoje gausu istorinės informacijos, pasivaikščiojimų žanro savitumas tas, jog tai ne žinynas, o asmeninis pasakojimas, kuriame nestinga įspūdžių, nuomonių ir prisiminimų.
„Ši knyga nėra krikščionybės Vilniuje istorija. Tai tik palydovas keliems pasivaikščiojimams po miestą, kurio krikščioniškoji istorija nusipelno didesnio dėmesio“, – knygą pristato autorė. Pasak I. Vaišvilaitės, tai bandymas pamatyti ne tik Vilniaus grožį, bet ir jo prasmę, atkurti ryšius, siejančius dailias menines formas su kultūron įaugusiu tikėjimu ir jo simboliais.
Kristina Sabaliauskaitė „Danielius Dalba & kitos istorijos”
Nors žinoma lietuvių rašytoja Kristina Sabaliauskaitė su senuoju Vilniumi supažindina visose savo knygose, tačiau labiausiai tą daro apsakymų rinkinyje „Danielius Dalba & kitos istorijos”. Čia skaitytojai susitinka su sėkmės viršūnę pasiekusiu, tačiau niekaip dvasios ramybės nerandančiu rašytoju Danieliumi Dalba, karo metu bręstančia moksleive, senu žydu milijardieriumi, įdomiu veikėju, aprūpinančiu kvaišalais užsienio aktorius bei daug kitų herojų, kurie atvers vis kitokį Vilniaus panoramos puslapį ir kvies jautriai bei kiek ironiškai pažvelgti į miesto istorinę praeitį.
Eleonora-Violeta Marganavičienė „Slaptoji Vilniaus istorija“
Nors apie Vilnių prirašyta nemažai knygų, tačiau jis vis dar slepia daugybę paslapčių. Autorė Eleonora-Violeta Marganavičienė savo knygoje „Slaptoji Vilniaus istorija“ supažindina su paslaptimis apipintomis sostinės senamiesčio gatvių ir namų istorijomis. Šioje knygoje yra atskleidžiama daug įdomių faktų: kur buvo pastatyta pirmoji šventykla, kur tiksliai prasidėjo Vilniaus senamiestis, kur mėgdavo apsistoti caras Petras I ir kokia istorija gaubia krivio Lizdeikos, patarusio Gediminui statyti miestą, gimimą. Knygos autorė apie Lietuvos sostinę kalba ne kaip apie lankytiną objektą, o apie gerą draugą, kurį puikiai myli ir pažįsta, tad kviečia ir skaitytojus kartu nusikelti į įspūdingą jo praeitį.
Jurgis Kunčinas „Tūla“
Vienu reikšmingiausių romanu apie Vilnių laikomas Jurgio Kunčino „Tūla“ vaizduoja bohemiško jaunuolio fatališką meilę. Jos slegiamas jaunuolis vaikšto po sovietmečio pilkuma užgulusias Vilniaus gatveles, lankosi miesto skveruose, geria Užupyje menininkų pamėgtose kavinėse, greta kunkuliuojančios Vilnelės, kurioje atsispindi Bernardinų bokštai, vis prisimindamas pokalbį su mylimąja Tūla. Liūdesiu ir neviltimi alsuojantis jautrus poetiškas pasakojimas vaizduoja, kaip žmogaus vidinis pasaulis gali glaudžiai persipinti ir susilieti su miestu.
Gina Viliūnė „Magdalė, smuklės merga“
Ginos Viliūnės romano siužetas nukelia į intrigų ir netikėtumų kupiną viduramžių Vilnių, kuriame siaučia maras, o gyventojai pagalbon pasitelkia maldas, burtus bei stebuklingus vaistus. „Juodosios mirties“ sūkuryje Užupio smuklės kekšė Magdalė atsiranda teisėjo Vaitiekaus Skirtauto rūmuose, kuriuose rezgamos intrigos ir suokalbiai. Tuo pat metu Maskvoje gyvenantis bėglys Mykolas Glinskis organizuoja sąmokslą prieš LDK sostinę Vilnių, o miesto gatvėse nenutyla kalbos apie pasaulio pabaigą. Sąmokslus išnarplioti pasiruošęs knygos herojus – Vilniaus vaivada Albertas Goštautas, o jam patalkinti gaus ta pati smuklės merga Magdalė. G. Viliūnės romane viduramžių Vilniaus istorija prabils to meto miestiečių lūpomis bei supažindins su jų buitimi, kasdienybe ir papročiais.
Zita Medišauskienė „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“
Humanitarinių mokslų daktarė Zita Medišauskienė išleido net tris knygas, pristatančias senąjį Vilnių ir jo gyventojus. Autorė vaizduoja XVII-XX a. vilniečių kasdienybę – čia nenuilsta prekybos ir mugės, vyksta karnavalai, pramogos ir šėlionės ligi ryto. Visgi, istoriniame Vilniuje gausu nelaimių ir nusikaltimų, čia gatvėse žygiuoja kariai, o augantis ir modernėjantis miestas atskleidžia ir savo tamsiąją pusę. Autorės surinkti straipsnių ir publikacijų rinkiniai tarsi laiko mašina nukelia į įtraukiantį vilniečių gyvenimą praeityje.
Justinas Žilinskas „Mano Vilnius mano“
Knygos apie Vilnių – ne tik suaugusiems! Justinas Žilinskas parašė paaugliams skirtą istoriją apie kelionę laiku po Vilnių. Kartą užklydę į legendinį vaiduoklių namą Antakalnyje, du draugai Aistė ir Simas susipažįsta su namo gyventoju – Vilniaus metraštininku. Nuo tos dienos jie kasdien keliauja į Metraštininko paskirtas vietas ir mena jo užmintas mįsles, trankosi po kunigaikščių menes, stebi iškilmingų didikų gyvenimą, slepiasi nuo okupantų, lenda po kapinėmis ir kovoja už laisvę. Beje, čia galima sužinoti ir kiek kitokią legendą apie Vilniaus įkūrimą bei daug linksmų ir įdomių istorijų apie Vilniuje gyvenusias asmenybes.
