Praleidau 20 metų mokydamasi atskirti skirtingus aromatus. Mano profesija - kvepalų gamyba, o taip pat mokau žmones apie įvairių kvapų pasaulį. Besipraktikuodami žmonės gali labai greitai ir labai daug išmokti apie skirtingus kvapus. Net ir žmonės, kurie tiki, jog visiškai to nemoka, gali lengvai išmokti šio „amato“. Dėl šios priežasties nei kiek nenustebau, kai perskaičiau, jog žmonių uoslė gali būti geresnė už šunų ir graužikų.
Uoslės ugdymas yra labai panašus į garsų atpažinimo ugdymą. Jeigu nesiklausote muzikos, tai tikriausiai nesugebate atskirti klarneto nuo obojaus, mandolinos nuo gitaros ar tablos nuo kongos. Kai pradedate klausytis muzikos, pradedate pastebėti ir skirtumus tarp skirtingų tos pačios rūšies instrumentų.
Profesionalūs kvapų ekspertai mokosi specialiuose koledžuose, kuriuose turi uostyti tūkstančius įvairių kvapų kombinacijų kol pradeda jausti skirtumus tarp naudotų medžiagų ir jų kokybės. Likusieji mes galime tapti labai gerais mėgėjais.
Uoslė skirta ne tik kvepalų uostymui. Ji skirta išgyvenimui: pavojaus vengimui, maisto vertinimui ir žmonių identifikavimui. Didžiąją laiko dalį galvojame, kad išvis nieko neužuodžiame. Užuodžiame, tačiau nesąmoningai. Tai vyksta todėl, kad smegenys „išjungia“ signalus, kai nusprendžia, kad esame saugūs, nors nosis tuo metu vis dar jaučia įvairius aromatus.
Daug žmonių manęs klausia, kodėl taip greitai pradingsta jų kvepalų kvapas. Dažniausiai jis niekur nedingsta, tačiau mūsų smegenys nusprendžia, kad mums apie tai nereikia nuolatinio priminimo. Labai sunku įtikinti žmogų apie kvapą, kurio jis neužuodžia. Kai įžengiame į naują, neatpažintą nosiai teritoriją, uoslė pradeda ieškoti galimų pavojų ir maisto – vėl pradedame užuosti.
Kadangi dirbu su kvapais kiekvieną dieną, supratau, kad galiu užuosti aromatus, kurie netreniruotai nosiai yra nebejaučiami. Panašu, jog galime treniruoti savo uoslės ištvermę. Kai esame pavargę, kvapus jaučiame ne taip tiksliai. Savo studijoje žmonėms liepiu padaryti reguliarias uoslės pertraukėles. Žmonėms užeina „nosies aklumas“ ir jeigu jie nebegali užuosti kvepalų pavyzdžio, siunčiu juos į lauką ir bandome iš naujo.
Tą patį kvapą dviems žmonėms palyginti yra labai sunku. Kvapų klasifikaciją supranta tik profesionalai ir entuziastai, todėl mūsų žodynas apie kvapus yra labai skurdus. Praėjusiais metais vienai klientei, norėjusiai kažko tamsaus, gilaus ir sunkaus, pasiūliau 25 skirtingus kvepalų variantus, tačiau jai nė vienas nepatiko. Paaiškėjo, jog jai labai patinka „Body Shop“ baltasis muskusas – vienas lengviausių ir saldžiausių kvapų, kurie egzistuoja, tačiau ji įsivaizdavo, jog žodis „muskusas“ reiškė visišką priešingybę.
Žmonės labai dažnai tvirtai tiki, kad gali pastebėti skirtumus tarp tikrų ir dirbtinių kvapų. Tačiau kaip dažniausiai paaiškėja mano laboratorijoje, jie klysta. 90 procentų žmonių aštriai intensyvų laimų ekstrakto aliejų įvardina kaip „dirbtinį“ aromatą, o sintetinis, tačiau malonus laimų oksido aromatas, dažniausiai įvardijamas kaip „tikras“.
Mano pažįstami neurologijos ekspertai tikina, jog stresas taip pat veikia uoslę. Mano studijoje, žmonės, kurie labai stengiasi sukurti kvepalų šedevrą, dažnai išvis praranda uoslės jausmą. Šią problemą išsprendžia nedidelė pertraukėlė su puodeliu arbatos.
Jeigu norite pagerinti savo uoslę, paprasčiausiai praktikuokitės. Būkite atidesni – uostykite rožes, kavą, viską, ką valgote ir geriate. Jeigu užuodžiate kažką malonaus, sustokite ir pabandykite nustatyti, iš kur sklinda toks aromatas. Jūsų uoslė tikriausiai yra daug geresnė negu galvojate ir galbūt geresnė nei keturkojų mūsų draugų.
Sarah McCartney
