JAV geologai jau kuris laikas kalba apie Kalifornijos San Andreaso tektoninio lūžio keliamą grėsmę – jų teigimu, yra 25 proc. tikimybė, kad per ateinančius tris dešimtmečius jos zonoje kils milžiniško masto žemės drebėjimas. Vis dėlto, Kathryn Miles, knygos „Quakeland: On the Road to America's Next Devastating Earthquake“ autorė, „National Geographic“ žurnalistams teigia, kad iš tiesų turėtume jaudintis ne vien tik dėl mums žinomų grėsmių.

- Kalbant apie žemės drebėjimus, iš tiesų yra tik vienas dalykas, kurį nori žinoti visi: kada jis smogs Kalifornijai?

- Tai norėtų žinoti ir patys seismologai! Vienas mane labiausiai šokiravusių ir nustebinusių dalykų buvo tai, kiek nedaug yra žinoma apie šį gamtos fenomeną. Geofizikai, seismologai ir gelbėjimo tarnybų vadovai, su kuriais aš kalbėjausi, patys pirmieji man pasakė, kad to tiesiog nežino.

Vis dėlto, faktiškai yra žinoma, kad dar mūsų laikais Kalifornijoje kils milžiniškas žemės drebėjimas. Tiesiog nežinome, kur ir kada. Jeigu jis kils į rytus nuo San Diego, kur nors dykumoje, jo padariniai bus visiškai kitokie negu tuo atveju, jei toks pats žemės drebėjimas kiltų Los Andželo centre. Abu šie variantai yra galimi, abu jie tikėtini, tačiau daugiau nieko nežinome.

Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia suprasti apie San Andreasą, yra tas, kad tai yra tektoninio lūžio zona. Kai kurie žmonės mano, kad tai yra vienas didelis požeminis lūžis, kuriam dar smarkiau įskilus visa Kalifornija atsidurtų vandenyne. Tačiau tai netiesa. Tas tektoninis lūžis eina po keliais skirtingais geologiniais regionais, todėl skirtingose jo vietose gali kilti labai skirtingo tipo žemės drebėjimai.

Mūsų šalyje yra ir kitų vietų, kuriose jau seniai prognozuojamas žemės drebėjimas. Niujorko mieste istoriškai kildavo maždaug po vieną vidutinio stiprumo žemės drebėjimą kas šimtą metų. Tai reiškia, kad jau bet kurią akimirką gali kilti dar vienas, kuris gali turėti niokojančių padarinių tam miestui.

- Charlesas Richteris, Richterio skalės išradėjas, yra pasakęs, kad žemės drebėjimą prognozuoja tik kvailiai, melagiai ir šarlatanai. Kodėl juos vis dar taip sunku nuspėti? Juk mes pasiuntėme raketas į kosmosą ir ištyrinėjome vandenyno gelmes…

- Jūs teisus, mes kur kas daugiau žinome apie tolimas galaktikas nei apie vidinius mūsų planetos reikalus. Bėda ta, kad seismologai negali ištirti žemės drebėjimo, nes jie nežino, kur ir kada jis prasidės. Jis gali kilti šešios mylios po žeme ar šešios mylios po vandenynu. Mokslininkai tegali atlikti tyrimus jau po fakto. Be to, mes iki šiol nežinome, kur yra didžioji dalis tektoninių lūžių. Tai sužinome tik po to, kai toje vietoje kyla žemės drebėjimas. Jei pažvelgsite į paskutinius didžiuosius žemės drebėjimus Jungtinėse Valstijose, pamatysite, kad visi jie kilo tose lūžių zonose, apie kurių egzistavimą mes iki tol nežinojome.

- Po Fukušimos avarijos Japonijoje visiems tapo aišku, kad saugoti branduolines atliekas po žeme nebėra saugu. Tačiau prezidentas Donaldas Trumpas neseniai suteikė naują finansavimą Jukos kalno branduolinių atliekų saugojimo teritorijai Nevadoje. Ar tai protinga?

- Tohoku žemės drebėjimas, kilęs ties Japonijos pakrante, buvo milžiniškas, 9 balų stiprumo, žemės drebėjimas – toks milžiniškas, kad jis netgi šiek tiek pakreipė visą Žemės ašį ir nustūmė Japonijos salyną aštuoniais centimetrais į šalį! Jis taip pat sukėlė cunamių seriją, kuri užgriuvo Fukušimos branduolinę jėgainę taip smarkiai, kaip jos kūrėjai negalėjo tikėtis.

Pas mus, Jungtinėse Valstijose, taip pat yra branduolinių jėgainių, kurios yra potencialiai pažeidžiamos žemės drebėjimų ir cunamių, ypač rytinėje pakrantėje, įskaitant „Pilgrim Nuclear“ jėgainę į pietus nuo Bostono, ar „Indian Point“ jėgainę į šiaurę nuo Niujorko. JAV Geologijos tarnyba nustatė, kad abiems joms kyla nepriimtina seisminė rizika (abi jėgaines planuojama uždaryti jau per ateinančius kelis metus – red. past.).

Jukos kalno projektu siekiama adresuoti milžiniško kiekio per pastaruosius 40 metų sukauptų branduolinių atliekų saugojimo problemą. Tačiau pirmiausia reikia tas atliekas išgabenti iš jėgainių, kad, tarkime, iš Bostono jos pasiektų Jukos kalną Nevadoje. Tam reikia daug lėšų, o tos atliekos pakeliui taip pat keliautų pro visą eilę žemės drebėjimo rizikos zonų. Ir pats Jukos kalnas yra seismiškai aktyvus. Tačiau galima teigti, jog branduolinėms atliekoms laikyti apskritai nėra jokios tinkamos vietos ir garantijų, kad jos toje vietoje liks saugios.

- Daug kalbama ir apie psichologines bei emocines traumas, susijusias su žemės drebėjimais. Kokios jos?

- Tai yra labai įdomi ir nauja psichologinių tyrimų sritis, žvelgianti į tai, kaip gamtinės katastrofos paveikia mūsų individualią ir kolektyvinę psichologiją. Nesvarbu, ar patiriama fizinių traumų, po tokių įvykių smarkiai išauga potrauminio streso sindromo, nerimo, depresijos, savižudybių ir netgi smurtinio elgesio lygiai.

Žemės drebėjimai psichologiškai yra tokie pražūtingi dėl netikėtumo faktoriaus. Štai tornadui pasiruošti žmonės paprastai turi bent kelias minutes, jei ne daugiau, tas pats galioja ir uraganų atveju. Tačiau su žemės drebėjimais yra kitaip. Nebūna jokio išankstinio įspėjimo, tik nepaprasta nuostaba. Ir ta mintis, kad mūsų namai, kuriuose mes vaikštome ir miegame, staiga gali tapti kortų nameliu, yra labai sunkiai įsisąmoninama.

- Po Abruzo žemės drebėjimo Italijoje septyni seismologai netgi buvo nuteisti šešiems metams kalėjimo dėl to, kad jiems nepavyko nuspėti tos katastrofos. Galbūt panaši grėsmė padėtų pagerinti ir Amerikos seismologų prognozavimo įgūdžius?

- (juokiasi – red. past.) Mokslinė bendruomenė vienbalsiai pasmerkė šį Italijos vyriausybės sprendimą, nes, dabartinėmis sąlygomis, žemės drebėjimus nuspėti yra neįmanoma. Tačiau kaltumo klausimas yra labai svarbus. Iki kokio lygio mes galime laikyti mokslininkus atsakingais? Galbūt galime nuteisti ir vietinį meteorologą, nes jis ir vėl neteisingai nuspėjo orus? (juokiasi – red. past.)

Patys mokslininkai sako, kad žemės drebėjimų prognozavimas yra mokslo šventasis gralis; dabartiniais laikais to pasiekti tikrai nepavyks. Galbūt nepavyks niekada. Tačiau mes galime tobulinti išankstinio perspėjimo sistemas, kad žmonės turėtų bent 30 ar 90 sekundžių priimti sprendimus, kurie gali išgelbėti jiems gyvybes. Mums to nepavyksta padaryti, tačiau Meksikoje tokia sistema egzistuoja jau metų metus!

- Viena iš įdomiausių naujų priemonių nuspėti žemės drebėjimams yra mobilioji programėlė „MyQuake“. Papasakokite mums, kaip ji veikia, ir kodėl ji yra ypač naudinga Trečiojo pasaulio šalyse.

- JAV Geologinė tarnyba desperatiškai siekia, kad ji būtų finansuota. Tačiau Kongresas nelinkęs to padaryti. „MyQuake“ yra programėlė, suteikianti naujausios informacijos apie tektoninius pokyčius visame pasaulyje. Nuostabiausia tai, kad mūsų telefonai taip pat gali veikti kaip seismografai. Ta pati technologija, kuri žino, į kurią pusę „žiūri“ jūsų telefono ekranas, fiksuoja ir kitokį judėjimą. Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Berklyje dabar siekia išsiaiškinti, ar jie gali kliautis tais duomenimis, kad tokiose vietose, kuriose nėra daug seismografų, kaip Niujorke ar Čikagoje, arba besivystančiose šalyse, tokiose kaip Nepalas, būtų galima pasitelkti išmaniuosius telefonus ir fiksuoti žemės drebėjimus bei išsiųsti išankstinio perspėjimo pranešimus žmonėms.

- Gilindamasi į šią temą jūs apkeliavote visą šalį. Ar į namus sugrįžote jausdamasi saugiau?

- Nesijaučiu saugiau ta prasme, kad pati nežinojau, su kokia didele seisminių katastrofų rizika šios šalies regionai susiduria kiekvieną dieną. Mes galvojame, kad tai tik vakarinės pakrantės problema, bet tai netiesa! Tai ir Niujorko, Memfio, Sietlo ar Finikso problema. Kone kiekvienas didesnis urbanistinis centras šioje šalyje susiduria su rimta žemės drebėjimo rizika.

Tačiau aš jaučiuosi saugiau žinodama, ką galiu padaryti kaip atskiras asmuo. Tikiuosi, kad šią žinią perdaviau iš žmonėms, kurie skaitys mano knygą. Yra daugybė dalykų, kuriuos mes galime padaryti kaip individai, kaip šeimos nariai, kaip bendruomenės nariai, kad iki minimumo sumažintume tą riziką: nuo tokių paprastų dalykų kaip evakuacinio krepšio susikrovimas ir gelbėjimosi plano kiekvienam šeimos nariui sudarymas, iki didesnių dalykų, tokių kaip pastatų saugos kodeksas.

Mes žinome, kad didžiulis žemės drebėjimas vieną dieną tikrai kils mūsų šalyje. Greičiausiai jis sutrikdys mūsų komunikacijų linijas. Telefonai nebeveiks, internetas nutrūks, pirmieji gelbėtojai kuris laikas negalės pasiekti įstrigusių žmonių. Tad tik nuo mūsų visų priklauso, ar išgyvensime tol, kol mus pasieks pagalba.