Willie Wilsonas ir Rahmas Emanuelis
Vos pasibaigus praėjusio antradienio mero rinkimams iš karto ėmė sklandyti gandai, kad gubernatorius Bruce’as Rauneris bando įtikinti trečiojoje vietoje atsidūrusį Willie Wilsoną išreikšti paramą Rahmui Emanueliui. Tai galima laikyti Emanuelio desperacijos ženklu, atrodytų, neįmanomos situacijos akivaizdoje: balandžio 7 dieną jo laukia dvikova antrajame rinkimų rate su Kuko apygardos įgaliotiniu Jesusu Garcia.
Taigi, pažvelkime į šios istorijos veikėjus. Rauneris yra mūsų naujai išsirinktas gubernatorius, kuris siekia ištraukti Ilinojų iš finansinės klampynės, o jo drakoniškame biudžeto projekte, be kitų siūlomų apkarpymų, siekiama $135 milijonais sumažinti valstijos paramą ir taip vos galą su galu suduriančiai Čikagai.
Willie Wilsonas yra Bibliją cituojantis milijonierius verslininkas, surinkęs pakankamai balsų juodaodžių dominuojamose Čikagos apylinkėse, kad prisidėtų prie poreikio surengti antrąjį rinkimų ratą.
Na, o mero pristatinėti nereikia – jį ir taip jau visi puikiai žino. Jei bus išrinktas, Emanueliui – kaip ir Garciai – reikės sugalvoti, iš kur traukti lėšų gubernatoriaus siūlomų apkarpymų akivaizdoje. Sėkmės, vyručiai.
Beje, liberalų balsus siekiantis laimėti Emanuelis tikina, kad jis vienintelis yra pakankamai galingas, kad nugalėtų gubernatorių Raunerį, nepamiršdamas pridurti, kad gubernatorius pirmiausia turėtų pakelti mokesčius turtingiesiems, prieš imdamasis karpyti biudžetą.
„Jei norisi stambių reformų ir būdų, kaip sutaupyti, siūlau pažiūrėti į mokesčių kodeksą, kuriame pilna dovanų, nuolaidų ir įstatymo spragų korporacijų naudai“, – neseniai sakė žurnalistams Emanuelis.
Tiesa, 2011-aisiais jis čiulbėjo ką kita, kai entuziastingai palaikė milžinišką valstijos „dovaną“ Čikagos prekių biržai ir vadino tai „mokesčių reforma“. Tačiau tai buvo senasis – biudžetą karpantis, privatizuojantis, korporacijoms lengvatas dalinantis – meras, o ne dabartinis vyrukas, siekiantis būti perrinktas.
Bet kokiu atveju, jei gubernatorius nerimauja, kad Emanuelis jam priešinsis biudžeto klausimu, tai jis tai parodo labai įdomiu būdu – imdamasis iniciatyvos padėti šiam laimėti rinkimus.
Skirtingai nei Emanuelis, Wilsonas savo ryšių su Rauneriu neslepia. Dar iki mesdamas iššūkį Emanueliui rinkimuose, Wilsonas aktyviai palaikė Raunerio rinkiminę kampaniją kovoje dėl gubernatoriaus posto. Mainais, Rauneris pakvietė Wilsoną į savo pereinamąją komandą. Aišku, Rauneris galėjo atsimokėti padarydamas vieną kitą įnašą Wilsono mero rinkimų kampanijos biudžetui, tačiau, galimas daiktas, išleidęs apie $60 mln. savo kampanijai, jis šiuo metu nori pataupyti.
Atvirai kalbant, neaišku, kiek Wilsono parama yra naudinga merui. Wilsonas antradienio rinkimuose surinko vos 10 procentų balsų, o ir nėra aišku, ar jo šalininkai yra pasirengę palaikyti Emanuelį. Greičiausiai, tai yra bandymas sulėtinti Jesuso Garcia inerciją ir pridėti dar vieną pavardę prie ilgo mero šalininkų sąrašo, kuriame yra ir „Sun Times“, „Chicago Tribune“, kongresmenas Luisas Gutierrezas bei prezidentas Obama (net ir šie ryškūs rėmėjai nepadėjo Emanueliui pasiekti pergalės vasario 24-ąją).
Wilsono administracija sako, kad meras su juo per pastarąsias kelias dienas buvo susitikęs porą kartų. Tiesa, Garcia pastarosiomis dienomis taip pat veda derybas su Wilsonu. Tik reikalas tas, kad šiuo metu pareigas einantis Emanuelis turi Wilsonui daugiau ką pasiūlyti nei Garcia.
Wilsono atstovas spaudai patvirtino, kad gubernatorius per savaitgalį su juo kalbėjo, tačiau nebandė įkalbėti jį palaikyti merą. O ir pats Wilsonas turi visą sąrašą reikalavimų Emanueliui, tame tarpe atidaryti nors kelias iš uždarytų 50 mokyklų, nutraukti kelių šviesoforų kamerų darbą ir daugiau ekonominio vystymosi lėšų naudoti vargingoms, ne turtingoms bendruomenėms. Tik pamanykite. Ir kaip meras į tai sureagavo? „Jis išklausė ir sakė, jog su mumis susisieks“, – sako Wilsono atstovas spaudau Gregory Livingstonas.
Meras didžiuojasi esąs tvirtas politikas, priimantis sunkius, nors ir nepopuliarius sprendimus visuotinio labo vardan. Jei dabar jis atidarytų vieną kitą mokyklą, kad išsaugotų savo paties kailį, būtų labai ironiška.
Nors mažai tikėtina, kad taip nutiks, būtų labai neblogai, kad Wilsonas pateiktų dar kelis pasiūlymus merui: atidaryti šešias uždarytas psichikos sveikatos klinikas, legalizuoti ir apmokestinti marihuaną (mums būtini nauji pajamų šaltiniai) ir nutraukti planus statyti Marriott viešbutį bei DePaul krepšinio areną South Loop – tam švaistomi kokie $500 milijonų visai praverstų lopant biudžeto spragas.
