Įsibėgėjus žiemai organizmas ima šaukte šaukti, kad jo vitaminų atsargos senka ir jas reikia papildyti. Tai parodo ir sausėjanti oda, ir lūžinėjantys plaukų galiukai, ir susilpnėjusi imuninė sistema. Ką jau bekalbėti apie kitus požymius, dėl kurių galime jausti diskomfortą.
Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad, esant galimybei, maistui reikėtų rinktis tik šviežias daržoves bei vaisius, taip pat praturtinti savo mitybą žuvies produktais ir panašiai. Pilnavertė mityba, kurios metu gaunama pakankamai vitaminų, makroelementų, mikroelementų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų, suteiks jums ne tik stabilią emocinę, fizinę būklę, bet ir žavią išvaizdą.
Vitaminas A padeda akių tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą, yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui, dalyvauja nervų sistemos ir ląstelių dalijimosi funkcijose. Šio vitamino šaltiniai – žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, menkės arba jaučio kepenys, pieno produktai, beta karotinas (iš kurio gaminasi vitaminas A) – morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai. Vitamino A stoka sukelia šviesos baimę, pablogėjusį regėjimą prieblandoje (arba vištakumą), apetito stoką, nuovargį, sutrikdo skrandžio ir kepenų veiklą, išsausina odą, sukelia nagų lūžinėjimą, plaukų slinkimą.
Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumą kaulams ir dantims, apykaitą, gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės. Jo gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūryje, mėsoje, kiaušinio trynyje, menkės kepenyse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams, kurių žiemą taip trūksta. Vitamino stoka gali sukelti rachitą, dėmes dantų emalyje, sutrikdyti dantų augimą, susilpninti raumenis, sumažinti atsparumą infekcijoms.
Vitaminas E – tai antioksidantas, saugantis riebalus, vitaminus, fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Jis stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę. Jo šaltiniai yra aliejus, grūdai, žirniai, grikių kruopos, kukurūzai, kiaušinio trynys, pieno produktai, mėsa, menkės kepenys. Jeigu organizme ima trūkti vitamino E, gali sutrikti nervų sistema, virškinimas, vyrams – sumažėti lytinis pajėgumas.
Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus organizme, didina imuniteto atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Jo galima rasti špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos. Stokojant vitamino K, gali pasunkėti kraujo krešėjimas, prasidėti dantenų kraujavimas.
Vitaminas B dalyvauja perduodant nervinius impulsus raumenims, medžiagų apykaitos procesuose, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, yra svarbus ląstelių dauginimuisi. Jis rankamas beveik visuose maisto produktuose. Pagrindinis šaltinis – grūdų produktai, lapinės daržovės, ankštinės kultūros, riešutai. Taip pat kepenys, inkstai, mėsa, pienas. Vitamino B trūkumas sukelia nuovargį, apetito stoką, galvos skausmus, sutrikdo virškinimą. Šio vitamino gali trūkti dėl fizinio pervargimo, alkoholizmo ar lėtinių žarnyno bei kepenų ligų.
Vitaminas PP įeina į daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimosi procesuose. Jis padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, teigiamai veikia kraujo apytaką. Vitamino PP yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose. Stokojant šio vitamino, atsiranda apetito sutrikimai, pykinimas, galvos skausmas, depresija, sutrinka miegas, atmintis.
Folio rūgštis yra svarbi baltymų apykaitai, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią mažakraujystei – anemijai. Folio rūgštis būtina nėščioms moterims. Jos yra petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kituose žalumynuose. Jo randama kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, karvės piene, alaus mielėse. Dėl folio rūgšties trūkumo gali prasidėti viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai.
Vitaminas C daugelį biologinių medžiagų saugo nuo ardomojo deguonies poveikio, stiprina organizmo imunitetą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda pasisavinti geležį. Jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, raugintuose kopūstuose. Šiek tiek mažiau vitamino C randama šviežiuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse. Šio vitamino stoka susilpnina imunitetą, sutrikdo miegą, sukelia depresiją.
