Didžiausia pasaulyje vien tik jos vartotojų redaguojama internetinė enciklopedija „Wikipedia“ kartas nuo karto vis yra įtraukiama į kokį nors naują straipsnių redagavimo skandalą. Paskutiniu iš jų tapo Britanijoje pastaruoju metu kilęs kivirčas tarp „Wikipedia“, „The Guardian“ ir konservatorių partijos pirmininko Granto Shappso, kuris neigia reguliariai redagavęs straipsnius apie save patį ir kitus parlamentarus.
„The Guardian“ praneša, jog „Wikipedia“ neseniai užblokavo vartotojo paskyrą, kaip manoma, naudotą Shappso, po to, kai savanoriai internetinės enciklopedijos „administratoriai“ išsiaiškino, jog iš šios paskyros buvo reguliariai šalinami įrašai apie ankstesnę Shappso verslo veiklą. Jų manymu, paskyrą naudojo „arba pats Shappsas tiesiogiai“, arba kažkas kitas, „tačiau su aiškiais jo nurodymais“. Pasak „The Guardian“, trečdalis pataisymų buvo atlikta paties Shappso „Wikipedia“ puslapyje, o kiti buvo „daugiausiai ne itin malonūs pakeitimai“ kitų politinių figūrų puslapiuose. Tad kokios gi yra populiariausios pasaulyje internetinės enciklopedijos redagavimo taisyklės?
Kas ta „Wikipedia“?
Neapsimeskite, kad nežinote. Tai pelno nesiekianti daugiakalbė internetinė enciklopedija, kurios vienas iš įkūrėjų yra Jimmy Walesas ir kurią finansuoja „Wikimedia“ fondas. Angliškoje „Wikipedia“ versijoje yra beveik penki milijonai straipsnių, o ja naudojasi apie 25 mln. vartotojų.
Kas rašo straipsnius?
Tai daryti gali bet kas – „Wikipedia“ yra atvira visiems ir ją redaguoti taip pat gali visi. Tačiau portalo administratoriai saugo kai kuriuos puslapius nuo tiesioginio redagavimo, jeigu nusprendžia, kad jie reguliariai tampa „vandalizmo“ taikiniu – yra papildomi keiksmažodžiais ar pramanais.
Kas tikrina straipsnių kokybę?
„Wikipedia“ remiasi savo plačia savanorių redaktorių armija, kuri siekia bėgant laikui pagerinti straipsnių kokybę ir tikslumą. Toks principas dar vadinamas „minios išmintimi“. Rašytojai yra raginami kaip įmanoma dažniau paremti savo teiginius patvirtinamomis nuorodomis ir kitais patikimais šaltiniais.
Ar lengva išgalvoti nebūtus dalykus?
„Wikipedia“ turi taisykles – daugybę taisyklių. Viena svarbiausių yra neskleisti melagingos informacijos, kita – vengti subjektyvumo ir remtis tik patvirtintais faktais. Tačiau vis dėlto yra įmanoma susikurti vartotojo paskyrą su pseudoniminiu vardu ir anonimiškai redaguoti straipsnius. Kita vertus, tokių paskyrų naudojimas skelbiant nepelnytas pagyras ar melagingą informaciją dažniausiai budrių interneto karių yra greitai pastebimas, o netinkamas turinys greitai pašalinamas.
Argi „Wikipedia“ nėra naudojama savęs reklamavimui?
Enciklopedijos bendruomenė nepalankiai žiūri į atvirą savęs reklamavimą; tai yra laikoma interesų konfliktu. Tačiau, kadangi jūs nekontroliuojate viso puslapio, greitai kiti žmonės gali papildyti jūsų straipsnį ne tokia palankia jums informacija. Tačiau „Wikišiukšlinimo“, kaip tai kartais yra vadinama, pavyzdžiai, anot paties portalo, „yra greitai ištrinami“.
Kaip tampama redaktoriumi?
Jums nereikia užsiregistruoti tinklapyje, kad galėtumėte skaityti ir redaguoti straipsnius, tačiau vartotojo paskyros sukūrimas leidžia jums patiems kurti savo puslapius, įkelti naują turinį ir redaguoti jį užtikrinant, kad viešai nebus rodomas jūsų interneto protokolo (IP) adresas – skaičius, identifikuojantis prie tinklo prijungtą mobilųjį prietaisą ar kompiuterį bei leidžiantis nustatyti jo vietą.
Kas nutinka, jeigu jus apkaltina netinkamu redagavimu?
Maždaug 1 300 „Wiki“ administratorių paprastai gali identifikuoti kurio nors redaktoriaus IP adresą, kurį galima atsekti į tam tikrą vietovę, ir tokiu būdu leidžia jiems atpažinti tam tikrą įtartiną elgseną. Nuolat taisykles pažeidinėjančias paskyras galima suspenduoti, nebūtinai identifikavus tai darančius asmenis. Tačiau, jeigu jūsų IP adresas keičiasi – t.y. jeigu redagavimui naudojate vis kitą kompiuterį ar telefoną nei prieš tai arba jį pakeičiate specialia kompiuterine programa – tuomet lengvai galite tiesiog susikurti kitą anonimišką paskyrą ir toliau vykdyti savo juodus darbelius.
Kaip „Wikipedia“ sustabdo nuolatinius pažeidėjus?
Kai portalo administratoriai pastebi, kad kažkas nepaprastai kruopščiai slepia savo IP adresą, to paprastai užtenka, kad jiems kiltų įtarimas. O tam tikros redagavimo tendencijos – nuo panašių vartotojų vardų kūrimo iki tam tikrų specifinių straipsnių keitimo – gali labai daug ką atskleisti apie žmogaus motyvaciją ir asmenybę. Daugybines paskyras taip pat dažniausiai galima atsekti iki vieno asmens – mes niekuomet nenaršome interneto taip anonimiškai, kaip mums atrodo.
