Ketvirtadienio rytą Vilnių apgaubė žydras rūkas. Gražus akiai, tačiau nemalonus nosiai – visame mieste jautėsi aitrus degėsių kvapas. Prieš vidurdienį įspėjimą išplatino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, rekomendavęs ilgai nebūti lauke.
Specialistai nuo ryto bandė aiškintis priežastis, kodėl sostinėje nuo ryto smirdi degėsiais. Kaip sakė Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Virginijus Dastikas, kol kas tikrinamos kelios versijos, kodėl pasklido šis nemalonus kvapas.
„Aiškinamės su Aplinkos ministerija, „Vilniaus energija“, kitais šilumos gamintojais, bet jie visi tikina, kad kvapas sklinda ne dėl jų kaltės. Tikiu jais, nes deginamas juk biokuras arba dujos. Bet situacija susidarė tokia, kad atšalus orams ir nurimus vėjui daugiau individualių namų gyventojų pradėjo deginti kietą kurą, deginami lapai, o visa tai nesisklaido“, – kalbėjo V.Dastikas.
Dar viena versija, kurią specialistai tikrino – pastebėtas degantis durpynas važiuojant į Šalčininkus, už Pagirių. Tačiau nuvykę į tariamo gaisro vietą specialistai šią versiją paneigė – durpynas nedega.
Vilnius kartais paskęsta tokiame nemaloniame smoge, ypač šaltuoju metu laiku, kai nurimsta vėjas. „Kadangi vėjo nėra, o Vilnius yra dauboje, tai visas smogas ir nusileidžia ant miesto“, – teigė V.Dastikas.
Prieš vidurdienį gyventojus pasiekė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įspėjimai, kad dėl nepalankių oro sąlygų Vilnius ir jo apylinkės skendi smoge. „Padidėjus oro taršai rekomenduojama mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke“, – rašoma trumposiomis žinutėmis išplatintuose pranešimuose.
Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, spalio 30 d. rytą kai kurie sostinės mikrorajonai skendėjo smoge. „Aplinkosaugininkai informuoja, kad taip nutiko dėl to, kad praėjusią naktį beveik visai nurimo vėjas ir nesisklaidė atmosferos teršalai. Vilniaus miestas yra dauboje, todėl atmosferos teršalai kaupiasi virš miesto. Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui padidėjo ir teršiančių medžiagų išmetimas į aplinką. Praėjusią parą Vilniaus mieste ir apylinkėse Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas fiksavo padidėjusį gaisrų skaičių atvirose teritorijose“, – rašoma ministerijos pranešime.
Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kai kuriuose Vilniaus rajonuose fiksuojamas jas kelias dienas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečiadienį, spalio 29 d., viena iš Vilniuje esančių oro kokybės tyrimo stočių užfiksavo kietųjų dalelių KD 10 paros ribinės vertės viršijimą – 52 mg/kub. m. (norma yra 50 mg/kub. m). Kietųjų dalelių KD 10 paros ribinės vertės viršijimas spalio 29 d. taip pat užfiksuotas Kaune ir Klaipėdoje.
Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje paskelbė Oro kokybės vertinimo skyriaus informaciją apie užterštumo miestuose priežastis. Teigiama, kad paprastai oro tarša padidėja įsivyravus sausiems ramiems orams. „Dažniau tai pastebima šaltuoju metų laiku, kai prie įprastinių taršos šaltinių – transporto, pramonės ir energetikos įmonių keliamos taršos prisideda individualių namų šildymo įrenginių išmetami teršalai. Paprastai pirmiausia išauga kietųjų dalelių (dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija“, – teigia Oro kokybės vertinimo skyrius.
Oro užterštumą lemia du pagrindiniai veiksniai – teršalų kiekis, patenkantis į orą, ir meteorologinės sąlygos. Pučiant stipresniam vėjui teršalai išsklaidomi didesnėje erdvėje, lyjant lietui jie išplaunami ar nusodinami ir atvirkščiai – vyraujant orams be vėjo ir be kritulių susidaro sąlygos teršalams kauptis prie išmetimo šaltinių, t.y. priežeminiame oro sluoksnyje. Pastarosiomis dienomis ir susidarė tokios sąlygos – kritulių senokai nebuvo, vyravo nestiprus vėjas. Kai kuriuose miestuose padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prie intensyvesnio eismo gatvių vidutinė paros koncentracija pastarosiomis dienomis viršijo ribinę vertę.
Spalio 30 d. rytą dėl ypač silpno vėjo, kietųjų dalelių koncentracija dar labiau išaugo. Kitų teršalų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido – koncentracija aplinkos ore beveik nepadidėjo, ribinių verčių viršijimų nenustatyta. Pagrindiniai šiomis dienomis padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra teršalai, patenkantys į orą iš transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių bei keliamos dulkės nuo gatvių, individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša, kuri turi ypač didelę įtaką oro užterštumo padidėjimui dėl nedidelio kaminų aukščio. Deginant kietąjį kurą (medieną, medžio ar akmens anglis, durpes), kuris dažnai naudojamas individualių namų šildymo krosnims kūrenti, išsiskiria gerokai daugiau kietųjų dalelių, negu deginant dujas.
Įstatymai draudžia kurui naudoti atliekas, tačiau pasitaiko, kad šio draudimo nepaisoma, galbūt todėl kai kurių Vilniaus rajonų gyventojai skundžiasi jaučiantys nemalonų degančios plastmasės kvapą. Šiomis dienomis, kai vyrauja nepalankūs teršalų išsisklaidymui orai, aplinkosaugininkai pasiryžę griežčiau kontroliuoti kad nebūtų deginamos atliekos.