Artėjant JAV prezidento Joe Bideno vizitui į Europą, kur jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7), NATO ir ES–JAV viršūnių susitikimuose, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paragino Briuselį ir Vašingtoną kartu spręsti kylančius transatlantinių santykių klausimus. Europos Sąjungai (ES) nepavyko sutelkti griežtų ir vieningų užsienio politikos pozicijų Kinijos ir Rusijos atžvilgiu, kokių siekia tokios mažesnės sostinės kaip Vilnius, rašo „Financial Times“.
Šimonytė mano, kad ES ir JAV politika Rusijos ir Kinijos atžvilgiu bus darnesnė nei Donaldo Trumpo kadencijos metais. Tai, pasak jos, labai svarbu ir Lietuvai.
„Mano šaliai svarbiausia, kad būtų labai nedaug arba visai nebūtų situacijų, kuomet mes turėtume spręsti, kieno argumentai geresni – Europos Sąjungos ar Jungtinių Valstijų“, – „Financial Times“ sakė Šimonytė.
„Financial Times“ Lietuvą taip pat išskyrė kaip pirmąją šalį, kuri viešai pasitraukė iš Rytų ir Vidurio Europos šalių derybų su Kinija formato „17+1“.
„Financial Times“ rašo, kad didžiausias premjerės Ingridos Šimonytės, kurią įvardija kaip „vyriausiąją vanagę“ (angl. hawk-in-chief), rūpestis be COVID-19 pandemijos yra chaosas palei Baltarusijos sieną.
Praeitą savaitę vizito Briuselyje metu I.Šimonytė išreiškė nerimą dėl intensyvėjančios nelegalios imigracijos iš Baltarusijos, tačiau atmetė idėją, ES atsakas turėtų būti švelnus dėl baimės pakenkti Baltarusijai ekonominės sankcijomis.
Baltarusijos žmonės jau yra labai blogoje situacijoje. Visiems Baltarusijoje šiuo metu gresia pavojus“, – sakė ji „Financial Times“.
„Financial Times“ žurnalistas Samas Flemingas rašo, kad Vilnius tiesmukas ir kitose, taip pat degančiose užsienio politikos srityse. Lietuva pirmoji viešai pasitraukė iš 17+1 grupės, skirtos skatinti Rytų ir Vidurio Europos valstybių bendradarbiavimą su Kinija. Lietuva įspėjo apie grėsmes dėl suartėjimo su Rusija, kartu su kitomis Baltijos šalimis balandį solidarizavosi su Čekija išsiųsdamos rusų diplomatus.
Šimonytė aiškiai pasisakė apie sprendimą pasitraukti iš 17+1 formato: tikino, kad Lietuva narystėje matė mažai naudos. Pasak jos, ši šalių grupė, palyginti su visa ES, neturi tokios didelės įtakos derybose su Kinija.
„Būtų geriau išreikšti savo susirūpinimą per Briuselį“, – sakė ji.
Prieš JAV prezidento Joe Bideno vizitą Europoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G7) ir Europos Sąjungos (ES) lyderiais, Šimonytė prognozavo, kad transatlantiniuose santykiuose Rusijos ir Kinijos atžvilgiu bus daugiau harmonijos nei prie prezidento Donaldo Trumpo.
„Mano šaliai itin svarbu, kad situacijų, kai turime spręsti, ES ar JAV argumentai geresni, būtų labai mažai ar visai nebūtų“, – britų laikraščiui sakė premjerė.
„Financial Times“ rašo, kad ES nepavyko sutelkti tokių griežtų ir vieningų užsienio politikos pozicijų, kokių tokios mažesnės sostinės kaip Vilnius primygtinai siekia.
„Bloko politiką Kinijai ir Rusijai paralyžiavo vidinis susiskaldymas“, – rašo „Financial Times“.
„Lietuva išlieka itin pažeidžiama dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, kur nėra lengvų išeičių. Jei sankcijos įkas Baltarusijai pernelyg stipriai, šalis galėtų nugrimzti į dar gilesnę negailestingo Lukašenkos valdymo pelkę, arba būti dar labiau pastūmėta į Vladimiro Putino glėbį“, – rašoma laikraštyje.
Gegužės 23 dieną Baltarusijos dispečeriams melagingai informavus iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo įgulą apie orlaivyje esantį sprogmenį, jis buvo priverstas leistis Minske. Taip buvo sulaikytas lėktuvu skridęs nepriklausomas baltarusių žurnalistas Romanas Protasevičius ir jo mergina Sofia Sapega.
Reaguodama į incidentą, ES svarsto naują sankcijų paketą Baltarusijai, šios šalies oro linijoms jau buvo uždrausta naudotis Bendrijos oro ervde.
