Didelę dalį Vokietijos architektūrinio paveldo sudaro taip vadinamos fachverkinės konstrukcijos gyvenamieji namai, statyti XIII-XIX amžiuje. Jų yra daugiau nei pustrečio milijono, ir jie yra išsibarstę po visą šalį. Kaip tik jie dažniausiai patenka į keliautojų nuotraukas, o iki fotografijos atsiradimo juos pamatyti buvo galima dailininkų albumuose ar kaip iliustracijas pasakų knygose.
Baltos, pilkos arba rožinės sienos, išorėje matomas persipynęs medinių sijų karkasas, aštriabriauniai čerpiniai stogai, daugumoje kiemų žydintys vynuogienojai ir laukinės rožės iš tiesų sukuria pasakos atmosferą, ypač, kai tie namukai yra išsidėstę kalnų fone, greta miško ir pievų, sraunių upių ir šniokščiančių šaltinių.
Išilgai Deutsche Fachwerkstraße (vokiečių fachverkų kelio) yra įsikūrę dešimtys miestų ir kaimų, kuriuose šių statinių netrūksta. Šis kelias yra itin populiarus turistinis maršrutas, besitęsiantis per visą šalį iš šiaurės į pietus.
Ypatingų peizažų gausiau yra Baden-Württemberg žemės atkarpoje, nusidriekusioje per klinčių uolas, plačialapių medžių miškus ir žaliuojančius vynuogynus. Kaip ir bet kokiame kitame kelyje, Deutsche Fachwerkstraße netrūksta smagių nuotykių ir įdomių susitikimų.
Bietigheim-Bissingen miesto istorija prasideda XII amžiuje, o Viduramžių ir Renesanso laikus menantys namai gatvėse stovi pramaišiui su šiuolaikinėmis skulptūromis. Už 1507 metų miesto rotušės pastato yra įsikūręs kraštotyros muziejus. Jis yra 1536 metų Hornmoldhaus pastate - vienos turtingos to meto šeimos fachverkiniame name. Namo vidaus sienos ir lubos išpieštos populiariais Reformacijos laikų satyriniais dvigubaisiais portretais. Pažiūrėsi iš vienos pusės - pamatysi nusipenėjusio dvasininko su tonzūra ir dvigubu pagurkliu profilį, pažiūrėsi iš kitos - išvysi raguotą velnią!
Šeima gyveno prašmatniai, jų herbas svetainėje kabo greta kunigaikščio herbo, o mirė šeimos nariai visi vienu metu, per vieną iš maro epidemijų. Kad ir kokie gražūs bei turtingi buvo fachverkiniai namai, sanitarinės sąlygos juose buvo nepavydėtinos. Pirmame aukšte paprastai buvo laikomi galvijai, o antrame gyvendavo žmonės. Gatvėmis į upę tekėjo visos atliekos iš namų, mėsininkų ir odininkų, turgų ir virtuvių. Nenuostabu, kad viduramžiais vokiečių miestus taip dažnai puldavo mirtinų ligų epidemijos. Užtat mūsų laikais vaikščioti švarutėlėmis gatvėmis yra tikras malonumas, juolab, kad daugelyje miestų yra transportui uždarytų ir vien pėstiesiems skirtų zonų.
Vaikščiojant po Bietigheim-Bissingen centrinėje aikštėje pamačiau karvės su pamišusiomis akimis ir užversta uodega skulptūra. Ji vadinasi Ku(h)riosum nuo žodžių Kuh (karvė) ir kurios (keistas).
Šalutinėje gatvėje pamačiau bronzinę skulptūrinę kompoziciją Schwätzweiber (Gandų nešiotojos), o ant raudonų plytų pastato Villa Visconti fasado atradau daugeliui pažįstamus veidus: Kristupą Kolumbą, Motiną Teresę, Čarlį Čapliną, Steveną Hawkingą ir kitus.
Besigheim kaimelyje, kuriame yra gaminamas raudonasis vynas trollinger, manęs laukė susitikimas su vietos kulinarijos menu. Švabiškos virtuvės restorane Ratsstüble man atnešė lėkštę maultaschen – tešlos pagalvėlių su mėsos įdaru. Pasak legendos, juos sukūrė viduramžių vienuoliai, kurie pasninko metu tešloje slėpė mėsą nuo „visa matančios akies“.
Schorndorf miestas yra vadinamas die Daimlerstadt (Daimlerio miestu). Čia 1834 metais fachverkiniame name kepėjo šeimoje gimė būsimasis automobilio variklio išradėjas. Dabar šiuose namuose yra eksponuojami su išradimo istorija susiję objektai. Greta pirmojo automobilio modelio pridėti imperatoriaus Vilhelmo žodžiai: „Automobilis – tai mados užgaida. Žirgas sugrįš!“
Tame pačiame mieste yra ir pakrypęs fachverkinis namelis, pastatytas ant 1265 metų miesto sienos likučių. Miestui plečiantis, aplink jį buvo statoma nauja siena, o senąją miestiečiai išardė iki atskirų akmenų, o kartais net ištisus jos gabalus naudojo naujų namų statybai.
Esslingen am Neckar miestas istorinėse kronikose minimas nuo 777 metų, o seniausias namas čia pastatytas 1261 metais. Čia manęs laukė ėjikas lynu - šiuolaikinė skulptūra, išryškėjanti dangaus, rūmų silueto ir miesto vartų fone.
Skulptūra vadinasi „Atvykimas“ ir yra skirta senoviniam įstatymui, pagal kurį Esslingen am Neckar piliečiu galėjo tapti tik tas, kuris atvykęs į miestą galėjo iš karto pradėti dirbti ir metų bėgyje visiškai save išlaikyti.
Šiame vyndarių mieste yra ir seniausio Vokietijoje putojančių vynų gamintojo Kessler rūsiai. Į 1826 metais įmonę įkūręs Georg Christian Kessler vyko į Reimsą pas pačią našlę Cliquot mokytis méthode champenoise. Pasakojama, kad netgi meilinosi jai. Tekėti našlė atsisakė, tačiau šampano gamybos paslaptimis pasidalino, o taip pat apšvietė savo vokietį kolegą apie šampano butelio formą ir išmatavimus, kartą ir visiems laikams nustatytus Napoleono.
Dar viena nepamirštama viešnagė manęs laukė Blaubeuren („mėlynasis kaimas“). Jo apylinkėse yra tvenkinys, kuris vadinasi Blautopf („mėlynasis katilas“). Neįprasta šio tvenkinio vandens spalva tokia yra dėl į jį atitekančio šaltinio iš požeminės karstinės klinčių olos Blauhöhle („mėlynoji ola“). Čia pajutau vandens nimfos Schöne Lau – XIX amžiaus vidurio pasakų herojės - dvasią. Pasakoje mėlynakė nimfa ilgais juodais plaukais buvo savo vyro vandenio išsiųsta į mėlynąjį tvenkinį už tai, kad visada buvo blogos nuotaikos ir niekada nesijuokė. Atsidūrusi tvenkinyje, Schöne Lau galų gale išlindo į paviršių ir susipažino su vietine šeima. Žmonių papročiai jai pasirodė tokie juokingi, kad ji ėmė iš visos širdies kvatoti, už ką buvo vyro pakviesta sugrįžti.
Biberach an der Riß mieste ekskursiją pėsčiomis veda „audėjo žmona“, vilkinti aksomine suknia ir galvos apdangalu pagal 1533 metų madą. Ji pasakoja apie audinių rajono, kuriame tuo metu buvo apie 400 audėjų dirbtuvių, gyvenimą. Būtent dėl jų miestas klestėjo ir buvo toks turtingas.
Pfullendorf ekskursiją kalvotomis akmenimis grįstomis miesto gatvėmis po fachverkinius namus veda dar įdomesnis personažas - gatvių plėšikas, vilkintis ryškiais skarmalais.
Prie Bodensee ežero Meersburg mieste nuolatos pilna turistų. Žmonės atvyksta čia pasiplaukioti valtimi, surengti iškylą pakrantėje ar paragauti vyno Staatsweingut Meersburg – visa ežero pakrantė yra užsodinta vynuogynais. Aš Meersburge buvau išeiginę dieną ir sutikau vestuvių procesiją, einančią palei fachverkinius namus prie Schloss Meersburg dvaro, miesto centro link.
Tekstas ir nuotraukos - Emos Krasov
