Praėjusį mėnesį Vidaus medicinos žurnale pasirodęs tyrimas parodė, jog vegetariškos dietos padeda numesti daugiau antsvorio nei nevegetariškos dietos. Nors šis tyrimas yra visiškai naujas, mokslininkai jau kurį laiką žinojo, kad vegetarai iš savo mitybos gali gauti įvairiapusę naudą sveikatai, įskaitant sumažėjusią diabeto riziką.
Vos prieš mėnesį, JAMA vidaus medicinos žurnalas taip pat pranešė, jog augalinė mityba gali sumažinti ir gaubtinės bei tiesiosios žarnų vėžio riziką, o kiti tyrimai anksčiau yra parodę, jog tokia mityba netgi gali sumažinti jūsų šansus susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Specialistai teigia, kad jeigu visų svarbiausių medžiagų pakankamai gaunama iš kitų maisto produktų (valgoma daugiau grūdinių produktų, vaisių, daržovių, duonos, kruopų, pieno produktų, riešutų, ankštinių augalų: pupų, pupelių, žirnių), išemine (koronarine) širdies liga tikrai sergama rečiau. Taip pat rečiau kamuoja padidėjęs kraujospūdis ir vidurių užkietėjimas. Teigiama, kad esant subalansuotai mitybai, vitamino B12 organizmas storajame žarnyne pasigamina pats. Na, o subalansuota mityba ir mėsos valgymas ar jos nevalgymas nėra tapatūs dalykai. Kalbant apie vegetarus, jei jie vartoja pieno produktus, vitamino B12 tikrai gauna. Tačiau ar tai reiškia, kad tapimas vegetaru automatiškai jus pavers sveikesniu? Nebūtinai.
Nors niekada nesuklysite valgydami daugiau daržovių, vegetariška mityba nebūtinai vienodai padeda visiems žmonėms. Svarbiausia valgyti tai, ko reikia jūsų organizmui. Vis dėlto, jeigu nenorite iš savo valgiaraščio visiškai išbraukti mėsos, yra būdų pritaikyti vegetariškus įpročius kasdienėje jūsų mityboje, kad gautumėte tą pačią didžiausią naudą sveikatai, kaip ir žaliavalgiai.
Didelės lėkštės, teisingos porcijos
Daržovės turi gausybę naudingų maistinių medžiagų ir skaidulų, bei apskritai yra naudingos sveikatai. Daugybė žmonių mano, kad norint numesti svorio reikia valgyti mažiau maisto, bet daržovės gali tapti puikiu pakaitalu, jeigu esate iš tų, kuriems patinka didesnės porcijos. Nereikia ryti jų be saiko, bet daržovės gali būti puikus užkandis ir dar geresnis pagrindinis patiekalas.
Pasiimkite didesnę lėkštę ir tris ketvirčius jos užpildykite morkomis, brokoliais, kalafiorais ar kitomis jums patinkančiomis daržovėmis, o likusį ketvirtį palikite mėsai ar žuviai. Baigę valgyti, būsite ir pasisotinę, ir suvartoję mažiausiai trečdalį savo dienos daržovių normos.
Triskart per savaitę atsisakykite mėsos
Vietoje mėsos ar žuvies valgymo kiekvieną dieną, atkreipkite dėmesį ir į augalinius baltymų šaltinius ir rinkitės juos mažiausiai du-tris kartus per savaitę. Baltymais praturtinta bolivinė balanda (angl. quinoa) vis populiarėja ir puikiai dera su daržovėmis. „Edamame“ pupelės, arba nesubrendusios sojų pupelės, gali būti valgomos kaip užkandis ar kaip pagrindinis patiekalas. Lęšiai, pupelės, riešutai, sėklos taip pat yra puikus būdas pridėti baltymų į patiekalą. Ir netgi kiaušinis gali pakeisti dešreles ar kumpį per pusryčius.
Nešlovinkite angliavandenių
Vegetarizmas visai negarantuoja geresnės sveikatos, tačiau tai priklauso ir nuo to, kaip į tai pažiūrėsite. Dauguma žmonių priauga svorio vietoje baltymų rinkdamiesi paprastuosius angliavandenius – t.y. atsisakydami mėsos, bet iš esmės valgydami vien tik duonos gaminius ir makaronus. Jeigu vegetarizmu susidomėjote būtent dėl sveikatos priežasčių, nemanykite, kad tiesiog turite „nevalgyti mėsos“. Vietoje to, naująją savo mitybą pradėkite nusiteikę valgyti sveikesnį, augalinį maistą.
Kad ir kas bebūtumėte – žaliavalgis ar mėsos mylėtojas, jūsų patiekaluose ir užkandžiuose turėtų netrūkti ryškių, spalvingų daržovių. Taip pat svarbu mėsą iš savo valgiaraščio šalinti protingai (jei jau nusprendėte tai padaryti), bei išmaniai įtraukti daugiau daržovių ir augalinių baltymų į savo patiekalus. Tai padarę, galėsite džiaugtis ne tik geresne sveikata, bet ir sumažėjusia ligų rizika.
