Apie 10 proc. visų pasaulio gyventojų yra visiški vegetarai, besilaikantys radikalaus (atsisako visos rūšies mėsos bei kitų gyvūninės kilmės produktų) mitybos plano, arba daliniai vegetarai, kurių mitybos rėžimas ne toks griežtas – nevalgo tik tam tikros rūšies mėsos. Gydytojų nuomonė apie mėsos išbraukimą iš raciono yra nevienareikšmiška, tačiau dėl vieno jie sutinka – svarbiausia mitybą sureguliuoti taip, kad organizmui nebūtų daroma žala. Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė išskiria 4 dažniausiai pasitaikančius mitus apie vegetarizmą, kurie trukdo siekti sveikesnio gyvenimo būdo:
1 mitas. Vegetarizmas prilyginamas sveikam gyvenimo būdui. Dažnai pasitaiko, jog tapę vegetarais žmonės ima atidžiau rinktis maisto produktus, vartoti daugiau vaisių ir daržovių, atsisako tabako, alkoholio, pradeda sportuoti. Tačiau svarbu žinoti, jog subalansuota, įvairi mityba, o ne vegetarizmas tolygus sveikam gyvenimo būdui.
Gydytoja pabrėžia, kad liesą mėsą (jautieną, vištieną, kalakutieną ar triušieną) vartojantis ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantis asmuo gali maitintis kur kas sveikiau, nei dažnai gruzdintomis bulvytėmis ar pyragėliais smaguriaujantis vegetaras.
2 mitas. Tapus vegetaru galima atsikratyti svorio. Vien tik mėsos atsisakymas nepadeda numesti nereikalingų kilogramų. L. Viniarskaitė yra susidūrusi su nemažai nutukusių vegetarų, kurie tikėjosi, kad atsisakius kepsnio papildomi kilogramai tuojau pat ištirps ar bent jau nebeaugs toliau. Tačiau tam, kad kūnas atrodytų ir būtų sveikas, prireiks kur kas daugiau, nei tik gyvūninės kilmės produktų atsisakymo. Tai įvairi, atitinkanti organizmo poreikius mityba, aktyvus gyvenimo būdas bei kitos aplinkybės.
3 mitas. Žmogaus virškinimo traktas nėra pritaikytas tik augalinės kilmės produktams. Tai dažnai pasitaikantis mitas, dėl kurio visai neseniai ginčijosi ir patys gydytojai. Galiausiai buvo prieita prie išvados, jog žmogaus skrandis bei visas virškinamasis traktas yra jau ganėtinai seniai evoliucionavę ir visiškai pritaikyti gyvūninės kilmės produktams virškinti ir įsisavinti. Taigi, žmonės, nusprendę atsisakyti mėsos vien dėl šios teorijos, tik apsunkina sau darbą ieškodami kitų maitinimosi alternatyvų.
4 mitas. Mėsoje esančias naudingąsias medžiagas galima visiškai pakeisti augalinėmis ar dirbtinėmis. Mėsoje gausu tokių organizmui būtinų medžiagų, kaip tam tikros aminorūgštys, vitaminas B12, kurių iš augalinės kilmės produktų negausime arba organizmas pasisavins labai nedaug. Be to, iš mėsos geležį organizmas pasisavina 80 proc., tuo metu iš augalinės kilmės produktų – tik 20 proc. viso kiekio.
„Tapti vegetaru ar ne – paties žmogaus pasirinkimas, tačiau man, kaip gydytojai, svarbu, kad mityba būtų sureguliuota tinkamai, kad nekenktume sau, tad kiekvienam patariu prieš keičiant mitybos įpročius pasikonsultuoti su specialistais ir nuolat stebėti savijautą bei reguliariai tikrinti geležies bei vitamino B12 lygį kraujyje, – teigia L. Viniarskaitė. – Netinkama mityba, geležies ir kitų maisto medžiagų trūkumas – tiesus kelias į peršalimo ligas, anemiją, mažakraujystę bei gali tapti fizinio ar net protinio atsilikimo priežastimi vaikams.“
Nors amžiaus ribos, nuo kurios galima tapti vegetaru, nėra, L. Viniarskaitė neigiamai žiūri į tėvus, kurie vedini kažkokių įsitikinimų, neleidžia mėsos valgyti ir savo atžaloms. Gydytojos teigimu, net ir maitinant vaikelį mamos pienu, jau po 6 mėnesių vaikui išsenka geležies atsargos, kurias būtina papildyti.
Augančiam organizmui itin svarbu gauti reikiamą kiekį baltymų, tad šeimos gydytojai pataria vaikams duoti neriebią, baltymų ir kitų naudingų medžiagų turinčią mėsą, pavyzdžiui, vištieną, kalakutieną. Vištieną ar kitą liesą mėsą mitybos specialistai rekomenduoja ir tiems, kurie į vegetarizmą gręžiasi dėl noro sulieknėti ar kitų, aukščiau išvardintų mitų.
