Senųjų vasario mėnesio pavadinimų yra nemaža įvairovė, esamasis stebina ir glumina savąja semantika – turime žiemą, o vadiname vyrišku vasaros vardu... Aiškinti bandoma įvairiai, bet nelabai įtikinamai. Pavyzdžiui, kad šį, paskutinį žiemos mėnesį, žmonės jau būna išsiilgę vasaros, dėl to ir mėnesį taip vadina. Keista, pirma juk eitų pavasaris ir jo pasiilgimas. Pagaliau, pavasario nuojautą ir turime – pastebimai ilgėjančias dienas, o pašildžius saulutei, būna, kad pasirodo ir gėlių žiedeliai. Neatsitiktinai būtent dabar ir yra laikas, kada švenčiamos Užgavėnės, simbolizuojančios žiemos ir pavasario kovą ir žinoma, visada nugali pavasaris.

Nuo seno beveik visos šventės yra susijusios su gamta. Šiandien daugiausia gyvenama miestuose ir gamta ne visada yra taip pastebima taip, kaip ji buvo matoma seniau, todėl ypač yra svarbu nepamiršti senų tradicijų ir papročių.

Mūsų mokykloje vasario mėnesis, kaip visada, ypatingas. Tik sulaukę vasario nepamiršome Šv. Agotos – vasario 5 dienos. Lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė buvo sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona buvo pradėta šventinti bažnyčiose ir buvo tikėta, kad pašventinta duona saugo nuo gaisro ir ligų. Mokytojos mokiniams pasakojo apie duonos kelią, kaip ji atsiranda nuo grūdo iki kepalo. Mokiniai pastebėjo, kad Amerikoje daugiausia yra balta duona iš kukurūzų, o Lietuvoje duona dažniausiai yra juoda.

Artėjant Vasario 16-tajai, Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai, mokykloje ją iškilmingai paminėjome vasario 11-ą dieną. Mokiniai pasipuošė žaliais marškinėliais ir laikydami trispalves giedojo himną. Šeštokai garsiai perskaitė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą, ir visų 20 pasirašiusiųjų narių vardus ir pavardes. Buvo išklausyta paskaita „Lietuvos nepriklausomybės kelias“, taip pat vaikus aplankė jų numylėtinis Staugūnas, kuris visiems padovanojo mokyklos ženklelius.

O vasario 12 d. mūsų mokyklos mokiniai ir tėveliai gausiai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šventėje, kurią organizavo JAV LB Vidurio Vakarų Apygarda. Turėjome ir svečių. GLM šeštokai šoko kartu su mokiniais iš Minesotos valstijos – tautinių šokių grupe „Vėtra“ – ir dar kartą garsiai perskaitė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą. Buvo gera matyti tiek daug lietuviškų tautinių šokių kolektyvų vienoje vietoje, išgirsti iš Niujorko atvykusios Simonos Smirnovos kanklių muzikos, kartu dainuoti lietuviškas dainas, vaišintis ir bendrauti. Visi grožėjomės ilga trispalve ir signatarų nuotraukomis papuošta scena. Toks šventimas ypač jaunimui palieka neišdildomą įspūdį, jie pasijaučia didelės lietuviškos bendruomenės dalimi. Bendraujama ir už mokyklos sienų, užsimezga naujos pažintys su mokiniais iš kitų mokyklų.

Užgavėnes šventėme vasario 18 dieną. Kiekvienais metais mokykloje ši šventė yra labai laukiama. Mokiniai šiai dienai ruošiasi iš anksto gamindami kaukes ir džiaugiasi pagaliau jas užsidėję.  Patys savo rankomis maišė tešlą blynams, kuriuos čia pat mokykloje ir kepėm. Per Užgavėnės yra priimta sočiai pavalgyti, kad visi metai būtų turtingi ir sotūs. Vaikai tai pat stebėjo Lašininio ir Kanapinio kovą. Tik Morės mokyklos patalpose nedeginome, užtat šokome, dainavome ir žaidėme smagius žaidimus. Visa mokykla skambėjo – žiema, žiema, bėk iš kiemo!  

Teliko paminėti vasario 25 dieną – tai Vieversio diena. Vieversėlis yra vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą. Buvo tikėta, kad jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Mokykloje belaukiant šios dienos bėgiojome po klases ir nutarėme, kad jau pats laikas tam Vieversiui grįžti, nes jau tuoj tuoj pavasaris!..

Tai toks tas mūsų vasaris, pats trumpiausias mėnuo metuose, bet turbūt vienas iš smagiausių. O dabar lauksime žydinčio pavasario.

Daugiau informacijos apie GLM rasite mūsų internetiniame puslapyje: https://www.gediminolituanistinemokykla.org/

Tekstą paruošė GLM mokytoja Gabriella Tymarskis