Nacionalinė virtuvė augo kartu su valstybe – gausybė patiekalų vis dar užima svarbią vietą mūsų virtuvėje, tačiau yra ir tų, kurie po truputį praranda savo populiarumą.  Akivaizdu, kad lietuvių virtuvės karalienė – bulvė. Nuo senų senovės tautiečiai mėgaujasi dešimtimis receptų iš bulvių: jas verda, kepa, tarkuoja, pjausto gabaliukais, mėgaujasi su lupena ar be jos.

Lietuvių kūrybiškumas gali stebinti ne vieną užsienietį. Iš vieno ingrediento – bulvės – galima pagaminti daugybę patiekalų. Be tradicinių cepelinų ir kugelio vis dar labai populiarūs bulviniai ir žemaičių blynai, vėdarai, kepti bulvių gabalėliai su šonine. Populiariausiu garnyru prie beveik visų patiekalų vis dar išlieka bulvių košė. Egzotiškesni ar sudėtingiau pagaminami bulviniai patiekalai populiarumą po truputį praranda, tačiau abejotina, ar jie kada nors išnyks iš mūsų virtuvių. Pavyzdžiui, kraujinių vėdarų paragautų tikrai ne kiekvienas, o autentišką dzūkišką bandą galėtų iškepti tik tikras to regiono atstovas.

Mėsiški patiekalai mūsų virtuvėje užima taip pat labai svarbią vietą. Įvairiausi maltiniai, mėsos vyniotiniai, rūkytos ir vytintos dešros įsišaknijo nacionalinėje virtuvėje.

Dėl mūsų regiono specifikos mėsos vis dar suvalgome daugiausiai. Nors vegetariški ar žuvies patiekalai užima vis didesnę vietą, o sveika mityba po truputį tampa prioriretu, mėsiški patiekalai iš lietuvių virtuvės dar tikrai nepasitrauks. Balandėliai iš kopūstų ir maltos mėsos populiarūs visuose Lietuvos regionuose, o kotletų ar spirgučių padažo prie gausybės patiekalų taip pat dar niekas neišstūmė. Populiarumą praranda tik labai egzotiški ar sudėtingai pagaminami mėsos patiekalai. Pastebima, kad jaunoji karta rečiau renkasi šaltieną, keptą kiaulės koją ar ausis su žirniais.

Lietuvos regionų virtuvės taip pat išsiskiria savitumu. Aukštaitijos pasididžiavimas – ruginė duona, įvairiausi blynai, virtiniai ir lietuviškas baltas sūris. Taip pat šiame regione gaminami įvairūs desertai, spurgos, bandelės ir žagarėliai. Suvalkiečiai nuo senovės yra mėsos gaminių ekspertai. Šiame regione populiarūs rūkyti kumpiai, dešros, skilandžiai. Dzūkija – grybų kraštas, kurių patiekalai išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Šis kraštas išsiskiria ir patiekalais iš grikių. Pavyzdžiui, iš šių kruopų miltų gaminami įstabaus skonio blyneliai. Žemaitijoje populiariausias kastinys, patiekiamas su bulvėmis, taip pat egzotiškos sriubos: cibulinė ar šmakalas. Bulvių košė šiame regione neretai trinama su miltais, grietine ir lašiniais.

Lietuviška virtuvė didžiuojasi šimtais laiko patikrintų receptų, kuriems iki šių dienų nėra atsispiriama. Lietuvos valstybės atkūrimo diena – puiki proga prisiminti mūsų kulinarinį paveldą.

Pateikiame Vasario 16-ajaipuikiai tinkantį Žemaičių blynų receptą:

Burnoje tirpstantys Žemaičių blynai

Jums reikės:

•    1 kg bulvių
•    Vieno kiaušinio
•    2 šaukštų maltų džiūvėsių
•    3 šaukštų miltų
•    350 g virtos kiaulienos
•    Vieno svogūno
•    Vieno šaukšto sviesto
•    3 šaukštų aliejaus
•    Druskos
•    Pipirų

Paruošimo eiga: Bulves išvirkite pasūdytame vandenyje, vėliau atvėsinkite ir sugrūskite iki vientisos masės. Į šią masę įmuškite kiaušinį, dėkite miltus ir šiek tiek druskos. Viską išminkykite. Kiaulieną sumalkite ir sumaišykite su svieste pakepintais svogūnais, druska bei pipirais.

Iš maltų bulvių masės formuokite pailgus paplotėlius, ant jų dėkite šaukštą įdaro, užlenkite kraštus ir suformuokite blynelį. Sumaišykite šaukštą miltų ir du šaukštus džiūvėsėlių, kuriuose apvoliokite blynus. Kepkite keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus. Patiekite su grietine ar grybų padažu. Skanaus!