Down A Dark Hall
Režisavo: Rodrigo Cortés. Vaidina: Uma Thurman, AnnaSophia Robb, Isabelle Fuhrman, Rosie Day
Išgarsėjęs su 2010 metais pasirodžiusiu kino kritikų ir žiūrovų išliaupsintu įtempto siužeto trileriu „Buried“ bei 2012 pristatęs ne ką mažiau intriguojantį projektą „Red Lights“, scenaristas ir režisierius Rodrigo Cortesas po šešerių metų pertraukos nuo režisūros nusprendė sugrįžti į didįjį kiną su dar vienu labai patraukliai atrodančiu filmu – naujos kartos gotikiniu siaubo trileriu „Vartai į anapus“.
Vaikystėje išgyvenusi tėčio netektį, Kitė (AnnaSophia Robb), o dabar jos motinai iš naujo ištekėjus, mergina išsiunčiama į uždarą internatinę mokyklą, pilną keistų paslapčių ir mistikos. Mokykloje tėra keturios mokinės, o jas moko trys mokytojai: griežta direktorė, madam Diuret (Uma Thurman), jos sūnus ir dar vienas profesorius. Dar keisčiau tai, kad labai greitai visos keturios mokinės atranda savyje netikėtų ir anksčiau nepastebėtų gebėjimų: viena, talento visiškai neturinti mergina staiga ima tapyti gražiausius paveikslus, kita tampa matematikos genijumi, trečioji ima kurti nuostabiausią poeziją, o pati Kitė suvokia galinti puikiai groti pianinu, nors to niekuomet nesimokė. Kitė suvokia, jog ši vieta savyje slepia labai daug paslapčių. Tik nežinia, ar jos skleidžia gėrį, ar visgi blogis yra užvaldęs šią iš pirmo žvilgsnio įspūdingai atrodančią vietą.
Šie metai mums jau padovanojo du išties baisius ir labai kokybiškus siaubo filmus, kuriuos galima priskirti prie šiuolaikinės žanro klasikos, nes jų pateikimas ir idėja visiškai neturi nieko bendro su nuvalkiotais pasakojimais apie vaiduoklius ar maniakus. Kalba eina apie vieną didžiausių šių metų hitų – psichologinį siaubo trilerį „A Quiet Place“ bei itin puikiai papasakotą siaubo dramą „Hereditary“. Visgi žanro gerbėjams norisi kuo daugiau stiprių šiurpą keliančių pasakojimų, todėl daugelis nekantraudami laukė režisieriaus Rodrigo Corteso filmo, kuris žadėjo visai įdomiai atrodančią istoriją, įvyniota į patrauklų gotikinį stilių.
Deja, režisieriui idėjos nepavyko iki galo perteikti. Filmo pirmoji pusė yra nuobodoka, nes veiksmo čia nėra, o laikas eina lėtai. Kita vertus, tos pirmosios 40 minučių leidžia įsigilinti į patį pasakojimą, suvokti kiekvieną šios istorijos detalę, kurias vėliau bus galima nagrinėti iš naujo, galiausiai sužinojus visą paslaptį, gaubiančią mergaičių internatą. Tikrai, atskleidus visą priežastį, dėl kurios į internatą yra surenkamos merginos, galima pagirti scenaristus dėl išradingumo. Tik gaila, jog tokia puiki idėja buvo taip nevykusiai išrutuliota, jog bežiūrint paskutines filmo minutes norisi užmerkti akis ir nematyti ekrane rodomų nesąmonių. Siaubo filme yra labai mažai. Ir nors kiekvienas žmogus siaubą vertina skirtingai, šį filmą galima rekomenduoti net ir patiems jautriausiems žiūrovams.
Juostoje yra vos kelios netikėtai išgąsdinančios vietos, pora šlykščių scenų ir itin juokingas egzorcizmas (ar žinojote, kad apsėstajam tereikia suduoti kelis kartus per veidą, ir nelabasis įsižeidęs paliks žmogaus kūną?). Deja, tokių keistokų momentų filme yra nemažai. Įdomu tai, kad abejotinos kokybės dalykų juostoje ima daugėti šiai artėjant prie pabaigos. Įdomu, kas nutiko – kūrėjams pritrūko įkvėpimo ir motyvacijos?
Visgi tai filmas, kuris sugeba pakerėti ne būtinai turiniu, o savo vizualine išraiška. Tikroviški ir natūraliai į pasakojamą istoriją įpinti specialieji efektai, kvapą gniaužiantis internato interjeras, nuostabūs herojų kostiumai, kraupus grimas ir niūri spalvų paletė. Kameros darbui nėra jokių priekaištų. Vaizdingai nufilmuotos patalpos ir herojų transformacijos bei keli įdomesni susidūrimai su blogiu suteikė filmui gracijos ir bent jau kažkokį braižą, kuris būtų būdingas siaubo žanrui. Fortepijono scena, kurios metu žiūrovams ir pagrindinei filmo herojei buvo atskleista tiesa apie šį internatą, atrodė fantastiškai. Gaila, kad to negalima pasakyti apie visą filmą.
Ši juosta – tai lengvo turinio gotikinio stiliaus trileris su siaubo elementais, kurio didžiausiu turtu yra labai stipri ir akis džiuginanti techninė pusė, už kurios slepiasi puiki, bet ne iki galo įgyvendinta idėja bei pakankamai sausa aktorių vaidyba (išskyrus Umą Thurman – jos čia nėra daug, tačiau ji yra visa galva aukštesnė už likusį aktorių ansamblį).
