Tikriausiai yra labai mažai žmonių, niekada negirdėjusių apie didžiąją bulgarų aiškiaregę Vangą. Jos gyvenimas buvo toks pat nuostabus ir paslaptingas, kaip ir jos pranašystės ar gydomosios galios. Ši akla moteris, galima sakyti, praktiškai visą gyvenimą nugyveno per plauką nuo tikro stebuklo.

Deja, tačiau dažniausiai straipsniuose minimos tik Vangos pranašystės, sapnų aiškinimai arba konkretūs įvykiai iš jos gyvenimo, užmirštant, kad tikroji jos misija buvo tarnauti žmonėms. Taip pat dažnai užmirštama ir tai, kad Vanga turėjo ir nuolat ją lydinčią palydovę – tai buvo jos sesuo Liubka. Būtent jos dėka šiandien galime perskaityti autentiškus pasakojimus apie tai, kokią dovaną turėjo garsiausia pasaulio aiškiaregė.

Pristatome autentiškus pasakojimus ir pamokymus iš Vangos gyvenimo, kurias savo memuaruose aprašė Vangos sesuo.

Jeigu daug turi – turi ir dalintis

Kartą pas Vangą atėjo pagyvenusi sutuoktinių pora, kad pasitartų apie savo kančias ir ligas. Ir staiga Vanga, kreipdamasi į senuką, paklausė:

- O tu apie virvę užmiršai?

Senukas nesuprato, apie ką eina kalba, bet jo žmona iš karto prisiminė tą nelemtą virvę. Ir štai ką papasakojo… Kai sutuoktiniai buvo jauni ir sveiki, turėjo didelį daržą, kuriame augino arbūzus. Parduodami juos jie gaudavo nemažai pinigų. Kartą šiuo tikslu jie važiavo į turgų, prisikrovę pilną vežimą arbūzų.

Vienas berniūkštis prisėlino iš užpakalio ir nukniaukė vieną arbūzą. Vyras įniršo, ir, stvėręs po ranka papuolusią virvę, žiauriai sumušė berniuką. Žmona sunkiai išplėšė berniuką iš įniršusio vyro rankų.

- Už savo žiaurumą tu ir moki dabar, – pasakė Vanga. – Ar daug tas arbūzas būtų išgelbėjęs?

Motinos įžeidimas

Vienas valstietis atėjo skųstis dėl to, kad jo vaikai ilgai negyvena, visi miršta labai anksti. Jų buvo vienuolika, bet nei vienas neišgyveno. Vanga priminė valstiečiui, kad, būdamas jaunas, jis skaudžiai įžeidė savo motiną, kuri pastojo būdama brandaus amžiaus. Sūnus to labai gėdijosi. Motina ir kūdikis mirė, o jaunuolis greitai apie viską pamiršo.

Ir štai, už tai, kad jis įžeidė patį švenčiausią – gyvenimą, gamta tokia negailestinga jam.

„Tu turi žinoti, kad priežastis yra tavo problemos, ne žmonos. Reikia būti visada geru, kad nekentėtum visą gyvenimą“, - pasakė ji valstiečiui.

Vangos pamokymai

- Siela nemiršta. Tik sielos blogų žmonių tampa piktos ir jų nepriima į dangų. Jos nepersikūnija. Žemėn grįžta tik pačios geriausios.
- Rojus ir pragaras - tai skirtingos gyvenimo pusės be kūno. Jeigu mirusysis reikalingas gyviems – tai rojus.
- Nežadėk, jeigu nesi tikras, jog išpildysi pažadus. Juk skausmas, kurį tu sukelsi kitam, anksčiau ar vėliau grįš tau.
- Nenorėkite per daug – jūs negalėsite susimokėti.

Paskutinieji Vangos žodžiai

„Žmogus – tai kuo jis save laiko. Jeigu sugebės pakeisti mintis į gėrio pusę, pasikeis visas jo gyvenimas.“

„Žmogus turi mylėti save ir viską, kas jį supa. Mūsų sunkiais laikais tai už viską svarbiau. Ir dar jis turi būti dėkingas Dievui už pagalbą sunkią valandą, už išmintį, kurios dėka susilaukė sėkmės.“

„Nekovok su kvailiais – jie nėra baisūs, nesistenk jų pakeisti. Kur kas pavojingesni priekvaišiai (gudrūs kvailiai). Jie pasiruošę pateikti kažką tokio, kas visą tautą gali sužadinti.“

„Nepasistatyk neįvykdomų uždavinių, žinok kas tau pagal jėgas, kas ne, o tai teks paskui save kaltinti.“

„Melskis Dievui, ir neprašyk daugiau, negu tau reikia.“