Tai buvo tipiškas Rusijos veiksmo herojaus, prezidento Vladimiro Putino, pasirodymas – jis lengvai įsiropštė į Sevastopolyje prišvartuotą miniatiūrinį povandeninį laivą ir paniro į Juodosios jūros gelmes. Iš pradžių bangų mūša užliejo stiklinį laivo „burbulą“, o tada visiškai jį prarijo, povandeninėms kameroms fiksuojant lėtą prezidento nusileidimą į dugną.
Oficialiai, šis panirimas buvo surengtas apžiūrėti jūros dugne nuskendusio senovinio laivo liekanas. Tačiau neoficialiai jis taip pat pademonstravo, kas dabar Kryme yra bosas. Vladimiras Putinas pusiasalyje praleido tris dienas su visa savo aukščiausio rango Rusijos politikų ir svarbiausių verslo figūrų svita.
Išlipęs į sausumą, Putinas pareiškė, kad Krymo ateitį nusprendė jo paties žmonės. Tačiau Kijevas pasmerkė tą vizitą kaip bandymą padidinti įtampą ir pabrėžė, kad vienintelė galima Krymo ateitis yra kartu su Ukraina.
Tad kai Vladimiras Putinas akimirkai prisišvartavo Sevastopolyje, aš jo paklausiau to paties klausimo.
„Krymo ateitį nulėmė žmonės, kurie gyvena šioje žemėje“, - prieplaukoje atsakė prezidentas, kaip ir visada išlaikydamas akmeninę veido miną ir neperkalbamą balso toną.
„Jie balsavo būti sujungti su Rusija. Tai ir viskas. Pabaiga.“ – nukirto jis.
Skubos tvarka surengto balsavimo dėl prisijungimo prie Rusijos rezultatai iš tiesų parodė milžinišką Krymo gyventojų paramą aneksijai. Tačiau 2014 m. kovą surengtas referendumas, kurį Maskva pavadino „liaudies pasirinkimu“, vyko su gatves „saugančiais“ ginkluotais vyrais ir buvo grubus Ukrainos konstitucijos pažeidimas. Todėl Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga Rusijai įvedė griežtas ekonomines sankcijas, o Krymo aneksijos oficialiai nepripažįsta nė viena Vakarų šalis.
Nepaisant to, šio kurortinio pusiasalio aneksija buvo labai populiari rusų ir daugumos jo gyventojų tarpe. Nėra jokių abejonių, kad dauguma čia gyvenančių žmonių jaučia dideles simpatijas Maskvai. Na, o patiems rusams regiono „susigrąžinimas“ iš Ukrainos, po jo „praradimo“ sovietų laikais, buvo labai populiarus Kremliaus žingsnis. Tad nenuostabu, kodėl Maskva ėmė žerti savo iždo lėšas į Krymą, kad paremtų savo politines pretenzijas į šį pusiasalį ir parodytų savo žmonėms, jog jis jai rūpi.
Nauju finansavimu jau gali mėgautis jūroje besitaškantys ir atsispaudimų varžybose besivaržantys vaikai Arteko vaikų stovykloje. Plačiai išsidriekęs ir net kalnus siekiantis stovyklos kompleksas sovietų laikais buvo viena didžiausių ir prestižiškiausių pionierių stovyklų: tikra vaikų ir jaunimo svajonė. Daugybė dabar jau suaugusių Rusijos Arteko stovyklos vaikų priėmė jos „sugrįžimą“ su džiaugsminga nostalgija.
Pagrindinė stovyklos valgykla, sporto salės ir plaukimo baseinas jau yra renovuoti, o dar milijonai rublių laukia savo eilės būti paskirstyti atnaujinant kitus komplekso įrengimus. Tačiau Rusija tvirtai tiki – jos pinigai niekur nedings. Arteko stovykla Kryme kažkada buvo nepaprastai populiari vaikų atostogų vieta ir tikimasi, kad tokio paties, jei ne didesnio, populiarumo ji sulauks ir dabar.
„Tiems, kurie investuoja čia, Krymo statusas jau yra nuspręstas“, - sako stovyklos direktorius Aleksejus Kaspržakas.
Na, o kaip svarbiausia vietos ekonomikos dalis, turizmo sektorius taip pat laukia didžiulių grynųjų pinigų injekcijų.
„Patriotų pasirinkimas“
Pilkais akmenėliais nugrįsti Krymo paplūdimiai visuomet daugiausiai viliodavo ukrainiečius. Dabar, kai jie iš esmės liovėsi čia vykę, Rusija iš visų jėgų bando išreklamuoti pusiasalį kaip rusų „patriotų pasirinkimą“ atostogų sezono metu.
„Mes nusprendėme čia atvykti iš karto, kai tik Krymas vėl tapo mūsų“, - aiškina rusė Olga, pridurdama, kad ji su sūnumi dažniausiai atostogauja Bulgarijoje.
„Mes norėjome būti čia vieni pirmųjų“, - sako ji, nors, kaip ir daugelis atvykėlių, ji buvo šokiruota aukštų kainų ir prisipažįsta, kad greičiausiai daugiau čia nebegrįš.
„Mes nebeturime pinigų ilsėtis sovietiniuose kurortuose!“, – juokėsi ji.
Vietos gyventojus staigus kainų didėjimas valdant Rusijai taip pat privertė prisitaikyti prie naujos situacijos, nors jų atlyginimai taip pat išaugo. Tačiau jie teigia, kad daugelis kitų praktinių problemų įvedus sankcijas dabar jau yra sprendžiamos.
„Žmonės turėjo įveikti pereinamąjį laikotarpį, ir tai buvo visiškas chaosas, - prisimena vieno viešbučio savininkė Natalija Kiričenko, kalbėdama apie sunkumus gyvenant teritorijoje, kurios didžioji pasaulio dalis tiesiog nepripažįsta. – Galiausiai normalus paslaugų tiekimas bus atstatytas.“
Didžioji dalis jos santaupų pagaliau buvo grąžinta iš ankstesnio ukrainietiško banko; ji turi visiškai naują, rusišką telefono numerį, o jos „MasterCard“ kortelė pagaliau ir vėl veikia, tad moteris gali grįžti prie apsipirkinėjimo internetu. Ji taip pat tiki, kad Krymas greitai bus pripažintas tarptautinės bendruomenės.
„Esu tikra, kad Krymas bus pripažintas ir ši situacija nesitęs labai ilgai“, - su viltimi balse kalbėjo Natalija.
Tačiau daugelį kitų verslų naujoji realybė palietė kur kas skaudžiau. Dmitrijus Semionovas anksčiau prekiaudavo medinėmis suvenyrinėmis gertuvėmis ir medaus ąsotėliais, kuriuos itin mėgo turistai iš Europos Sąjungos šalių. Dabar, kai toji pagrindinė jo pirkėjų rinka nebėra pasiekiama, jo buvusių remonto dirbtuvių veikla visiškai sustojo. Jis aneksiją vadina „katastrofa“. Tai lėmė, kad Semionovas kartu su žmona nusprendė susikrauti daiktus ir palikti Krymą.
„Mus ištraukė iš Ukrainos, bet mes juk nenorėjome prisijungti prie Rusijos, - sako Dmitrijus. – Mus tiesiog paliko be jokios kitos išeities. Ir kai tai įvyko, jie mums liepė nesijaudinti, sakė, kad mums atsivers visa Rusijos rinka. Tačiau etiketės „pagaminta Kryme“ užklijavimas dar nereiškia, kad tu parduosi savo prekes.“
Taip Dmitrijus ir jo žmona turėjo priimti sunkiausią sprendimą savo gyvenime – išvykti. Pagal tautybę rusas, jis planuoja perkelti savo verslą į Ukrainą, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, dėl kurio jis nerimauja. Nepaisant Krymo prisijungimo prie Rusijos, pusiasalio gyventojai vis dar neturi stabilaus statuso.
„Aš net nenoriu įsivaizduoti, kaip viskas čia baigsis. Tačiau aš nebenoriu būti to dalis. Bombos degiklis buvo uždegtas. Mes paprasčiausiai nežinome, kiek praeis laiko, kai visa ši situacija sprogs“, - įspėja verslininkas.
Galime padaryti tik vieną išvadą – net ir Vladimirui Putinui dedant visas pastangas pabraukti liniją po Krymo klausimu, jis vis dar yra toli nuo sprendimo. Jo veiksmai sukėlė audrą, kuri niekaip nerimsta.
Sarah Rainsford, BBC korespondentė Rusijai
